I.KŪRYBA
KITŲ AUTORIŲ („STRĖLĖS“)
18554
D.: „STRĖLĖ“. FANTASTINĖ APYSAKA „IPATIJA. LIKIMAS IR PALIKIMAS“
XXIII
„STRĖLĖ“, WWW.DIRST.LT
2026-09-07
##
##
TARP BANGŲ IR RIMTIES
XXIII
Jau sutemos (visiškos tamsos Pirmtakų Planetoje nebūna – past.). Danguje daugybė ryškių žvaigždžių, virš horizonto linijos kabojo mažasis Sirijus, vėjas lindo į ausis ir kimšo jas taip, kad Ipatija beveik negirdėjo net savo pačios riksmo:“Loza! Loza! Lozaaaa!“
Staiga vėl pakilo bangos: viena, antra, trečia… Purslai skausmingai daužė Ipatiją per veidą. „Lozaaaaa!“ Ketvirtoji banga, penktoji…
Dešimtosios bangos ketera žaibiškai išmetė ant jos Lozaliją. Kelias sekundes Ipatija negalėjo ištarti nė žodžio, nes itin jaudinosi ir kartu džiaugėsi. Po to, stipriai apglėbusi draugę („nepaleisiu, niekur nepaleisiu!“), pradėjo be paliovos tauškėti: „Loza, na kodėl tu gąsdini mane? Kur tu buvai? Aplinkui vanduo, bangos, žvaigždės, o tavęs nebuvo! Kodėl taip, na kam tu taip?!“ – „Ipa, na kas gi tau? Tu juk taip gražiai ir ilgai plaukei… Aš taipogi tave šaukiau, bet prieš vėją tu negirdėjai… Tu plaukiok, brangioji! Aš čia, aš pasaugosiu tave…“
Nurimusios merginos vėl ėmė plaukti, iš pradžių kartu link mažojo Sirijaus, bet netrukus smogus itin galingai bangai Ipatija paniro po vandeniu. Štai ten tikrai buvo visiška tamsa. Ji pamėgino išnirti į paviršių, bet šis kažkodėl buvo labai toli nuo jos, tad mergina niekaip nepajėgė išplaukti iš tos tamsos. Netikėtai ausyse ėmė skambėti ta pati melodija iš jos kadaise sapnuoto košmaro apie liepsnojusį erdvėlaivį „Mirtis sunaikinta, ir mes galim gyventi…“.
Tai gal ir dabar ji tik sapnuoja? Gal dar truputį, ir ji pabus savo minkštame patale?
Bet ne, tai ne sapnas. Staiga kažkokia jėga išstūmė Ipatiją į paviršių. Jūra ir vėl tapo visiškai rami. Lozalijos niekur nesimatė.
„Loza!“ – vėl šaukė mergina.
Šįkart draugė atsiliepė: „Ipa!..“
Merginos grįžo į savo namelį jau prieš aušrą.
Ir buvo vakaras., ir aušo rytas…
(B.d.).
