Jelena Sokolovskaja 
Švietimo kryžkelės
Pastarieji keli metai Lietuvos švietimo sistemoje gana prieštaringi. Pedagogai pageidauja didesnių atlyginimų, tačiau regis į tokius pageidavimus ir pagrūmojimus žvelgiama pro pirštus. Kas gi jie tokie? Padejuos… ir praeis, o prokurorai bei kariškiai – štai kur pagrindas! Juk reikia tiems pareigūnams algas kelti: ir ženkliai! Kadangi ,,savi“ prokurorai reikalingi ir įtakingiems seimūnams, ir ministeriams, o kariškiai išvis centrinė ašis, nes ,,rusai puola“.
Tokia logika vadovaujasi įtakingi veikėjai, tvarkantys finansų srautus. Tad pedagogai ir toliau temaitinami pažadais. Nors jų atlygis infliacijos sąlygomis tikrai nėra didelis, ypač provincijoje. Ten net ir patyrę mokytojai dažnai gauna 380-480 eurų tesiekiančias algas, o ką jau bekalbėti apie jaunus specialistus, kurie kartais tepriimami dirbti pusei etato ir verčiami išgyventi už 220-250 eurų siekiančius atlyginimus.
Tuo tarpo švietimo sistemos ,,skylės“ vis didėja, dėl ko tikslinga dirstelėti į realius pavyzdžius. Jos kreivės susijusios su negatyviu reiškiniu, kai tironiški veikėjai įsitvirtina mokyklų vadovų postuose. Šiuo aspektu viena iš plačiau pagarsėjusių istorijų – tai Vilniaus ,,Laisvės“ gimnazijoje vykęs tos mokymo įstaigos vadovės V. Šumkauskienės bei vieno iš pedagogų konfliktas. Pastarąjį palaikė įvairiais būdais protestavę mokiniai, tad galų gale direktorė, dažnai įvardijama kaip tipiška biurokratė, pasitraukė iš posto. Minimas pavyzdys teigiamas.
Tačiau būna ir kitokių atvejų. Antai su padėtimi Kauno J. Urbšio katalikiškoje pagrindinėje mokykloje susijusi istorija grėsminga ir paslaptinga. Mat ten daugelį metų karaliaujantis direktorius Paulius Martinaitis linkęs žeminti jam nepatinkančius pedagogus. Įdomu, kodėl kai kuriose švietimo įstaigose vos tik 65 metų sulaukę vadovai išprašomi į pensiją, o 70 metų ponas Paulius laikosi kaip uola, net nesvarstoma apie jo išleidimą į užtarnautą poilsį?
Apie padėtį J.Urbšio mokykloje rašyta įvairiuose laikraščiuose, tačiau P. Martinaitis ir toliau ,,tvarko“ jam nepatinkančius pavaldinius, o tie dažnai tiesiog traukiasi iš mokyklos. Mano minimas veikėjas 1990-1994 m. dirbo Kauno savivaldybės švietimo ir kultūros skyriuje poskyrio viršininku. Dar tada jis užmezgęs pažintis su įtakingais ne tik valdžios žmonėmis, tad ten ir įsigalėjo feodalinė tvarka. Kai yra tvirtas ,,stogas“, tai ir karaliauti lengva!…
Tiesa, kai kurie pedagogai gina savo pozicijas. Antai šitaip elgiasi ugdymo įstaigoje daug metų lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja dirbanti Aldona Zimnachaitė, o tai labai siutina P. Martinaitį. Todėl jis imasi įvairių nuožmių priemonių patyrusios ir drąsios pedagogės sutramdymui. Aišku, prie feodalinio valdymo stiliaus įpratęs direktorius, matyt, sunkiai supranta, kad pedagogė gali turėti savo pažiūras? Todėl rengiamos atestacijos, įvairūs vertinimai. Galų gale imtasi klastojimų ir konkrečių spaudimo priemonių.
Besidomėdama šia istorija, pabendravau su mokytoja A. Zimnachaite, susipažinau ir su įvairiais dokumentais aprašomu aspektu, kad ir su I. Telšinskaitės parengtuoju ,,A.Zimnachaitės pedagoginio darbo rezultatų santrauka“ (dokumento data 2015-08-25) bei su visa eile kitų, sufabrikuotų 2016-11-21, 2016-11-22 (stebimos pamokos), 2016-11-23, 2016-12-05, 2016-12-13(stebima pamoka), 2016-12-16 (tarnybinis pranešimas, įsakymas dėl pasiaiškinimo, dėl aktų ir įsakymų). Trys paskutiniai įteikti tą pačią dieną, t.y.-2016-12-16. Rengti mokytoją neva demaskuojantys oficialūs raštai, o tam pasitelkti net Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo kokybės ir regioninės politikos analizės skyriaus vyriausioji specialistė Alma Valevičiūtė, Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo ir ugdymo skyriaus vyriausioji specialistė Ilona Vitkauskienė, mokyklos kapelionas Petras Pich, mokytojų profsąjungos atstovė Jūratė Voloskevičienė. Keista, kad neatvyko Kauno vyskupijos kurijos atstovas, turintis teisę pastebėti ir įsigilinti į neteisingą ir neteisėtą mokyklos vadovo veiklą.
Tačiau A. Zimnachaitė gynėsi. Pavyzdžiui, 2016 m. gruodžio 14 d. ji parengė ,,Prašymą dėl Kauno Juozo Urbšio katalikiškos pagrindinės mokyklos direktoriaus Pauliaus Martinaičio veiklos ir dėl Kauno savivaldybės biurokratiško rašto pripažinimo neobjektyviu“. Jame mokytoja išaiškino konkrečias P. Martinaičio piktnaudžiavimo savo tarnybine padėtimi aplinkybes klastojant dokumentus, vykdant psichologinį mobingą (pastovų spaudimą) darbe, kai jis ignoravo prašymus darbo reikalais, įtraukė pavaldžius asmenis lituanistinę pedagoginę veiklą nupiešti pačiomis atgrasiausiomis spalvomis.
Urbšio mokyklos reikalais domisi ir žmogaus teisių gynėjai, ir žurnalistai, ir teisėsauga, nes konfliktinė situacija ten neatslūgsta jau metus laiko. Antai 2016 m. gruodžio 20 d. posėdyje pateiktame šmeižto ,,šedevre“ pagal senas tradicijas A. Zimnachaitė nuožmiai pasmerkta. Štai kas išdėstyta tame rašte, pasirodo, realiai sukurptame P.Martinaičio kabinete pasikviečiant pedagogus ir kategoriškai reikalaujant aną pasirašyti: ,,Mokyklos mokytojai, kolegos, darbuotojai //Kauno Juozo Urbšio katalikiška pagrindinė mokykla// Direktoriui Pauliui Martinaičiui, lietuvių k. mokytojai metodininkei Aldonai Zimnachaitei, Kauno miesto švietimo skyriui// Kreipimasis dėl skundų ir mokyklos vardo žeminimo//2016-12-15// Mes, žemiau pasirašiusieji mokytojai ir kiti bendruomenės nariai, esame pasipiktinę mokytojos Aldonos Zimnachaitės sistemingu kolektyvo šmeižimu, mokyklos vardo žeminimu skundžiant mokyklos bendruomenę įvairioms instancijoms. Manome, kad problemas galima spręsti asmeniškai, o ne spaudoje šmeižiant mokyklos vardą“. Toliau pateikiama daug lituanistės garbę menkinančių melagingų teiginių, pavyzdžiui, ,,Mokytoja Aldona Zimnachaitė vengia bendrauti su tėvais, nedalyvauja Tėvų dienose“ „Nesuprantamos A. Zimnachaitės spekuliacijos skaudžiais mokyklos gyvenimo įvykiais“, „Mokytojos spaudai pateikti faktai iškraipyti“. Galu gale dienos šviesą pamatė inkvizitoriaus plunksnos vertos išvados: ,,Mokyklos bendruomenė smerkia mokytojos Aldonos Zimnachaitės netinkamą elgesį, nelojalumą mokyklos bendruomenei, nesugebėjimą spręsti asmeninių problemų. Mūsų nuomone, jai ne vieta mūsų bendruomenėje“. Pasirašė E.Bogatyriovienė, G.Nikitina, I. Boreikienė, D.Krasauskienė, G.Pocius, R.Latvelienė ir kt.
Aišku, jog tokias grubaus šmeižto apraiškas turėtų tirti teisėsaugos instancijos, kadangi parašai daugeliu atveju išgauti šantažo būdu. Išties policija ir prokuratūra domėjosi šio dokumento pasirodymu, su tuo siejamomis aplinkybėmis. Po ilgo nagrinėjimo atsisakyta pradėti bylą, tačiau po kurio laiko tyrimas vėl atnaujintas.
Tokia kova sunki. Todėl nuo 2017 m. lapkričio A. Zimnachaitės sveikata pablogėjo. Gavusi nedarbingumo lapelius, ji gydėsi.
Taigi padėtis Lietuvos švietimo sistemoje susijusi ne tik su valdžios struktūrų abuojumu, su polinkiu ignoruoti teisėtus mokytojų reikalavimus didinti jų atlyginimus, bet ir su išsikerojusia biurokratija, su kai kurių dažnai solidaus amžiaus bei abejotinos reputacijos veikėjų noru užimti atsakingus postus, vadovauti mokykloms vos ne iki mirties, trukdyti dirbti jaunesnės kartos gabiems aktyviems pedagogams.
