Henrikas Juodiška (Kaunas) 
Kas svarbiau – sostinės blizgesys ar Lietuvos gerovė ?
Pastaruoju metu TV ekranuose ir kitur pateikiama daug ditirambų apie neva ,,stabilią ir demokratinę” Lietuvą. Sutinku su tuo, jeigu dirstelsime į Vilniaus centrą, kur tikrai stabilu ir gražu, viskas išblizginta, daug prabangių viešbučių, restoranų, puikiai atrodančių įstaigų pastatų. Ten pilna ir prabangių automobilių, ir daug gerai apsirengusių, sočių mūsų piliečių bei turistų.
Bet nutolę į sostinės pakraščius, nuvykę į kitų miestų pašalius, miestelius ir kaimus, pamatome visai kitokius vaizdus: daug paprastų, apšiuriusių namelių, ,,padėvėtų” daugiabučių, kuklias kavines ir užeigas. Ir žmonės ten dažnai ne tokie puošnūs kaip sostinės centre, ir, deja, ne visada sotūs, kai kurie net atsidūrę prie bado ribos.
Norėčiau panagrinėti konkrečius dalykus. Antai per paskutinius kelerius metus Lietuvos žiniasklaidoje pateikiama įvairi informacija apie Kauną. Dar 2012-2014 m. šis miestas pasižymėjo nuvažinėtais keliais ir kultūriniu nuosmukiu. Dabar padėtis jau keičiasi: ir gatvės tvarkomos, ir kultūros sferoje situacija gerėja. Tad iš tikrųjų smagu matyti pažangias permainas. Tai pripažįdtu bei tuo džiaugiuosi.
Deja, padėtis Kauno pakraščiuose ganėtinai liūdna. Viena iš tokių vietovių – Lampėdžiai. Tai dešiniajame Nemuno krante, į vakarus nuo Vilijampolės esanti miesto dalis, kur anksčiau pastoviai veikė pašto skyrius, vietos biblioteka, reguliariai kursavo autobusai.
Bet dabar Lampėdžiai sunykę: biblioteka veikia vos tris dienas per savaitę, daugelį metų paslaugas teikęs pašto skyrius jau senokai uždarytas, o ir visuomenininis transportas menkai tepatenkina gyventojų poreikius (kursuoja tik vienas autobusas, beje, savaitgalį jis išvis retenybė).
Prisipažinsiu, keista matyti tokią padėtį. Anais kažkurių keikiamais tarybiniais laikais Lampėdžiuose šešias dienas per savaitę veikė biblioteka, pastoviai dirbo pašto skyrius, važiuodavo net kelios visuomeninio transporto priemonės.
Dabar, kai dažnai girdime ditirambus apie neva ,,klestinčią Lietuvą”, realiai žmonių gyvenimo sąlygos blogėja. Išsamiau neminėsiu, jog tikroji socialinė-ekonominė padėtis ganėtinai prasta, daugėja skurstančiųjų. Kaip aukšąiau rašiau, susidaro vis sunkesnė padėtis kultūrinėje ir transporto sferoje.
Tuo tarpu valdžios ponai vėl keliasi atlyginimus, perka labai brangią sunkiąją ginkluotę. Lampėdžiai tipiškas tokios neteisybės pavyzdys.
Su tuo susiję skaidriais ,,Lietuvos gynėjais” prisistatantys konservatorių veikėjai, pavyzdžiui, mėgstanti pasireklamuoti vietos anų dešiniųjų šefė Gudišauskienė, kuri minimų problemų, deja, nesprendžia. Tokie Kupčinskų parankiniai tesitvarko savo reikalus.
Kur gi jiems iki bibliotekos ar transporto aktualijų. Juk ,,rusai puola”. Ponams rūpi paminklai ,,didvyriams”, o išties nacistiniams nusikaltėliams, kurie nuo 1941m.birželio Vilijampolėje kapojo žydų galvas, kitus šaudė, korė, kurie naikino ir vietos socialistus, komunistus, tarybinius karo belaisvius.
Nejaugi grišime į XIX amžių? Juk reikia pažangių permainų, o ne tokios žmonių pagrįstą pasipiktinimą keliančios betvarkės.
