Korespondentas Justinas – Antanas Dobilas 
(Kaišiadorys)
Marytės Petkevičienės (Kaišiadorys) nuotraukos
Mes, senjorai, aplankėme Ukmergės dvarus
Ankstyvą spalio rytmetį šviečiant saulutei mes, Kaišiadorių, Rumšiškių ir Žaslių Trečiojo amžiaus universiteto (TAU) studentai, iškeliavome į Ukmergės rajoną. Ten, apsilankę dvaruose, susipažinome su senovės Lietuvos istorine būtimi.
Išvykę iš Kaišiadorių, pravažiavę Žaslius, Elektrėnus, Vievį, Kernavę, Dūkštų gyvenvietę, pasukome į Maišiagalą, kur dar viduramžiais stovėjo nuo Vilniaus 20 kilometrų nutolusi pilis, daugelį šimtmečių saugojusi šalies sostinę nuo priešų. Vietoje apie vykusius lietuvių mūšius su kryžiuočiais, apie pirmojo ir antrojo pasaulinio karo metus mums papasakojo Kaišiadorių turizmo ir verslo informacijos centro darbuotojas Aurelijus Balčiūnas.
Tada Vilniaus – Panevėžio autostrada nuvykome į Ukmergės rajoną ir pasukome link Vaitkuškio dvaro (Ukmergės r.). Jį 1856 – 1862 m. pastatė tų žemių savininkas Stanislovas Kosakovskis pagal savo paties projektą. Miško gyvenvietėje įkurtoje valdoje pamatėme apgriuvusį pastatą be langų, bet su šeimininko nuotraukomis ant sienų, šalimais –tarybiniu laikotarpiu statytas, bet apleistas arklides, o toliau nuo šių restauruotą dvaro bokštą, kur radome daug S. Kosakovskio fotografijų, senovės baldų, kitų ūkinių reikmenų. Mus sutikusi turizmo palydovė papasakojo apie tą valdą, pavaišino arbata, kaimiškais lašiniais, pyragėliais ir palydėjo iki Pašilės gyvenvietės bažnyčios, kur uždegėme žvakutes bei nusifotografavome su klebonu, po to aplankėme 1905 m. mirusio grafo kapą.
Tolimesnis mūsų kelionės tikslas – Taujėnų dvaras, kurį netoli Ukmergės įrengė Radvilų šeima. Vietoje išvydome visai kitokį valdos vaizdą nei anksčiau: restauruotą pastatą, tvarkingą teritoriją, kurios parke tyvuliavo ežerėliai ir aplinką puošė daugybė 5 – 20 tonų akmenų 
skulptūrų. Tuo tarpu statinio viduje pamatėme deramai prižiūrimus senovinius baldus, koklines krosnis, gausybę paveikslų ant sienų. Jo rūsyje ištaigingai įrengtame restorane užtikome daug lankytojų, o antrajame aukšte pasidomėjome demonstruojamais filmais. Gidė, rūmų konferencijų salėje išsamiai informavusi apie dvarą, pasiūlė visiems pasivaikščioti po parką ir pasigrožėti šio grožiu.
Po to pasiekėme Antano Smetonos valdą, vadinamą Užugirio dvaru, kurioje prie didelio sodo irgi atnaujintas gyvenamasis namas. Šalimais ūkiniai pastatai, gamtovaizdį gražinantis ežeras. Rūmų viduje mus pasitikusi gidė pateikė žinių apie A. Smetonos politinę veiklą, jo šeimos būtį bei laisvalaikio praleidimą, pakvietė į kino salę, kur pažiūrėjome filmą apie visą prezidento A. Smetonos gyvenimą. Užsukome ir į Siesikų pilį – dvarą. Valda ten įkurta ant analogiško pavadinimo ežero kranto, apsupta dirbtinais pylimais ir upeliu. Po jos privatizavimo pastate vyksta intensyvūs atstatymo darbai.
18 val. puikai nusiteikę, patyrę nuostabių kelionės įspūdžių, per Jonavą išvykome namo.
