Informacinę medžiagą paruošė ROMUALDAS ČERNECKIS, www.dirst.lt
Dirst: vasara…vasara… Senoliai, istorija – apie šį laikotarpį
2019 – 06 – 18
Pastebėjimai
*Lyjant šliaužioja sliekai – galima laukti ilgo lietaus.
*Jeigu pievose skruzdės neša aukštus lizdus – bus lietinga vasara.
*Jeigu juodosios skruzdėlės savo lizdą išsklaidžiusios ir kiaušinius išnešusios ant viršaus prieš Saulę, tai galima tikėtis ilgalaikės giedros ir šilto oro, o kai tik jos kiaušinius ima gabenti į vidų ir lizdą pradeda nešti į vieną vietą, tai po dviejų dienų galima tikėtis lietaus.
*Balti debesys Žemės nedrėkina.
*Auksinis dangus po saulėlydžio – bus geras oras.
*Jei į kalną eidamas jauti šiltesnį orą – bus giedra.
*Jei rugys pradeda žydėti iš vidurio – vasara bus lietinga, jei iš apačios – ruduo bus lietingas.
*Prieš lietų: rasoja lašiniai; patamsėja upės vanduo; šuo žolę ėda; žiogai vakarais negriežia; oras padūmavęs; žuvys nardo, krosnis nebetraukia; akmuo rasoja; druska drėksta, vištos smėlyje „maudosi“; rytą žolė sausa.
*Jei žvirbliai maudosi dulkėse – bus lietaus.
*Uodų spiečiai žada gerą orą.
*Daugybė uodų – bus geras agurkų derlius.
*Jei vasara lietinga, žiemą bus daug sniego.
*Vasarą giedrą pranašauja: didelė rasa; rausvas saulėlydis.
*Prieš sausrą bitės piktesnės.
*Jei musės piktos – lauk lietaus.
*Jei šuo ant žemės voliojasi – bus vėjo.
*Pietuose laumės juosta būna prieš didelę pagadą.
Treji vasaros mėnesiai
Birželis
*Jei birželio pradžia šalta, vasara bus karšta.
*Geriausias laikas šienavimui – iki Jono.
*Jei birželis karštas, gruodis bus šaltas.
*Jei per Sekmines šlapia, per Kalėdas bus daug sniego.
*Jei per Jonines griaudės, riešutai bus tušti, nors jų bus daug, gilių ant ąžuolų nebus.
*Jei per Jonines lyja, bus šlapias rugpjūtis.
*Joninių rasos, lietus javus gaivina.
*Lietūs iki Joninių sodiečiui į piniginę pinigus krauna, lietūs po šv. Jono juos atgal iš piniginės traukia.
*Jei gegutė ir po Joninių kukuoja, bus ilgas ruduo.
Liepa
*Jei liepa karšta – rugsėjis šaltas.
*Liepa karšta, daug rūgštinių – lauk šaltos žiemos.
*Koks oras septynių miegančių brolių (t.y, liepos 10 d.) dieną, toks bus septynias savaites.
*Ko liepa, rugpjūtis neišvirs, to rugsėjis neiškeps.
*Liepos viduryje kukuojanti gegutė pranašauja ilgą vasarą, gausiai žydinčios liepos – lietingą rudenį, uodų spiečiai – gerą orą.
*Kokia liepa, toks ir sausis.
*Perkūnija per Magdaleną (liepos 22 d.) pranašauja būsiant daug lietaus.
*Didelė rasa per Onines (liepos 26 d.) žada gražų orą rugpjūtį, pradėję rausti šermukšniai – ankstyvą, šaltą žiemą.
*Jei vieversys čirena iki šv. Onos, pavasarį jį išgirsime prieš šv. Kazimierą; jei čirena ir po Oninių, pavasarį jį išgirsime po Kazimierinių.
Rugpjūtis
*Saulė per šv. Lauryną (rugpjūčio 10 d.) ar gausus gervių skrydis žada giedrą rugpjūtį, šiltą rudenį.
*Koks rugpjūtis – toks vasaris.
*Perkūnija, dažni škvalai šį mėnesį pranašauja giedrą rudenį.
*Rudens orus buria ir šv. Baltramiejaus diena. Jei gandrai pirm Baltramiejaus išskrido, o gulbių skrydis žemas, bus ankstyvas ruduo, žiema.
*Anksti išskrendančios kregždės, o mėnesio pabaigoje – gervės žada būsiant šaltą žiemą, po jos – šaltą vasarą.
*Jei rugpjūtį išskrenda gervės – bus ankstyva žiema.
*Jei pradeda dygti kelmučiai, vasara baigiasi.
*Jei ąžuoluose daug gilių – bus šalta žiema.
*Vakare čirškia žiogai – bus graži diena.
*Šuo ar katė ėda žolę prieš lietų.
Vasaros mėnesių vardai
Birželis
Tai Dievų Karalienės Junonos (Juno) vardo mėnuo. Junona – santuokos bei moterystės globėja,todėl birželis – puikiausias metas tuoktis.
Keltams jis – Arklių, valams – Saulės, airiams – Medaus, škotams – Žemuogių mėnuo.
Dabartinis Birželio pavadinimas nėra senas, nes anksčiau šį vardą taikė gegužei, o kartais net balandžiui. Jį vadindavo Berželiu (nes beržas laikomas šventu medžiu, jo galia persiduoda žmonėms, gyvuliams; beržas vasarą, kaip eglė per Kalėdas). Dar kitaip – Biržiu, Biržuliu.
Kaip ir kiti mėnesiai, turėjo daug pavadinimų pakaitalų. Sėjos mėn. jis buvo vadinamas net iki XIX a., Sėmenies mėnuo randamas 1591 m. Bretkūno postilėje. Dar vadino Kirmėlių mėnesiu, nes suaktyvėdavo kirmėlių veikla. Sutinkami Visjavio, Mėšlinio, Pūdymo pavadinimai.
Liepa
Liepą J. Cezaris (46 m.pr.m.e.) įvedė naują kalendorių, vėliau gavusį Julijaus vardą.
Romos senatas, atsižvelgdamas į Julijaus Cezario nuopelnus, Kvintilio mėnesiui davė „Julijaus” vardą. Vartodamos liepos pavadinimą daugelis dabartinių Europos tautų tai turi omenyje.
Valams šis mėnuo – Šieno, airiams – Uodų, Pievų, škotams – Griaustinio. Lietuviškas Liepos pavadinimas irgi yra senas – jį jau randame K. Sirvydo žodyne. Ji turėjo labai mažai pakaitalų. Tautiečiai šį mėnesį yra vadinę Šienpjūčiu arba Šienpjūviu, dažniausiai – Liepa, Liepiniu arba Liepžiedžiu, dar Plaukjaviu ir Plūkiu.
Rugpjūtis
Daugelis Europos tautų vartoja lotyniškos kilmės mėnesių pavadinimus, atėjusius iš senovės Romos. Jeigu liepa pavadinta Julijaus Cezario vardu, tai nuo jo nepanoro atsilikti ir įsūnis Augustas, kuris pataisė J.Cezario kalendorių, todėl senatas atsidėkodamas pavadino Sekstilio mėnesį Augusto vardu.
Julijaus kalendoriuje liepa turėjo 31 dieną, o rugpjūtis – tik 30. Kad nenuskriaustų Augusto, senatas ir rugpjūčiui pridėjo vieną dieną. Taip buvo pailginta kalendorinė vasara.
Bet, pasirodo, tai nebuvo joks nusižengimas, nes Šiaurės pusrutulyje astronominė vasara yra ilgesnė už astronominę žiemą. Tai nustatė J.Kepleris (1609 m.).
Šis mėnuo neatsitiktinai gavo Rugpjūčio vardą. Nuo seno rugiai auginami mūsų krašte. Net pats žodis „rugys“ yra senas, baltiškas. Rugių grūdų randama archeologinėse iškasenose. Rugiai Lietuvoje vyravo tarp javų. Kiti buvę rugpjūčio pavadinimai yra susiję su derliaus dorojimu, pjūtimi. K.Sirvydo žodyne jis vadinamas „Pjūmonies mėnesiu“, T.Lapnerio veikale – „Pjūtimi“, A.Pretarijaus „Prūsijos įdomybėse“ randame „Visjavio“ ir „Žilio mėnesio“ vardus. G.Nalseno, P.Ruigio ir K.Milkaus žodynuose rugpjūtis vadinamas „Degėsio“ vardu. Ką gi bendro rugpjūtis turi su degėsiais? Senovės prūsų kalbos žodis „Dagis“ reiškė vasarą. Lietuvių kalboje vartojamas žodis „daga“, kuris reiškia ne tik saulės kaitrą, bet ir derlių, pjūtį, brandą. Tad ir „Degėsis“ yra pjūties mėnesio pavadinimas.
Rugpjūtis daugelyje Europos tautų – „Derliaus metas“: valams – Vyšnių, olandams – Ginčų, airiams – Gandrų. Romėnai jį vadino Sekstiliu (šeštuoju).
