PASAULIS: POLITIKA
EUROPOS POLITIKŲ GALVOSE –
SUMAIŠTIS DĖL NATO ATEITIES
(PAMĄSTYMAI)
ROMUALDAS ČERNECKIS, www.dirst.lt
2019 – 11 – 29
Interneto erdvė kasdien pilna naujienų, liudijančių, kad Europos politikų galvose didėja sumaištis dėl NATO ateities. Taigi, jų minčių objektas – nūnai įvairiai vertinama Aljanso galia, mąstymo vyksmas – akivaizdžios sudėtingo suvokimo peripetijos realioje būtyje, padarinys – baimė dėl galimų kardinalių pokyčių netolimoje ateityje, t. y. dėl įprastoje stagnacijos terpėje netikėtai atsiradusios nežinomybės.
Kokia ta nežinia? Matyt, pravartu paminėti negailestingą, aršią kova dėl dominavimo pasaulyje tarp tarptautinėje erdvėje įtakingiausių transatlantinio bei nacionalinio kapitalo jėgų. Pavyzdžiui, dabar JAV vyksta nuožmi dvikova tarp šalies prezidento Donaldo Trumpo, jo šalininkų bei šio lyderio oponentų. Beje, jau yra politikos ekspertų, kurie tą priešpriešą vertina kaip vis labiau kaistantį tarpusavio Šaltąjį karą…
Bet mano pamąstymai dabar nukreipti į politinius reikalus Europoje ir NATO. Tad dirstelsiu kad ir į interneto erdvėje skelbiamas besitęsiančias bei vis gausėjančias faktų virtines apie politikų ginčus, skandalus,šmeižtus, kitokias panašias rietenas, analogiškus negatyvius visuomeninius reiškinius, kurių, ko gero, jau negali ignoruoti ir ypač optimistiškai ateities atžvilgiu nusiteikę žmonės.
Tokioje nežinomybės aplinkoje netrūksta daug Įvairaus lygio politikų, skęstančių savo spėliojimų, abejonių, neadekvačių samprotavimų verpetuose. Tuo tarpu besirutuliuojančioms mintims peno duodančios būties realijos kerta negailestingai.
Štai mus pasiekė informacija, kad Turkija nūnai atsisako patvirtinti NATO gynybos planus Baltijos šalims ir Lenkijai, jeigu nebus atsižvelgta į Ankaros politinius reikalavimus dėl kurdų. Ši žinia pakurstė dar daugiau spėjimų apie vis gilėjančius nesutarimus Aljense.
Žinoma, verta prisiminti, pavyzdžiui, ir JAV prezidento Donaldo Trumpo kalbas 2017 metais apie „pasenusią NATO“, jo nepasitenkinimą dėl nepakankamo europiečių indėlio, rūpinantis savo gynyba, ir amerikiečių konkrečius veiksmus ženkliai mažinant (16 proc.) mokėjimus į Aljanso biudžetą, ir Vokietijos bei Prancūzijos abejones dėl Amerikos įsipareigojimų ginti Europą, ir prieš kelias savaites tarptautinę bendruomenę pasiekusią prancūzų lyderio Emanuelio Macrono kritišką nuomonę dėl NATO smegenų mirties, Vokietijos užsienio reikalų ministro Heiko Maaso perspėjimą , kad E. Macrono negatyvios pastabos apie NATO gali suskaldyti Europą, ir Aljanso narės Turkijos suartėjimą su Rusija įsigijant jos priešlėktuvines gynybos sistemas …
Tad, be abejo, įdomu, kaip į šiuos bei kitus iššūkius reaguos gruodžio 3 – 4 dienomis Londone susitikę 29 NATO šalių lyderiai. Juk situacija įtempta!
Paskutinį kartą tokį didžiulį neįprastą pojūtį, kad stagnacija persmelktame politiniame pasaulyje turėtų įvykti kažkas naujo, patyriau po 1985 metų, kai valdžios vadžias į savo rankas paėmęs Michailas Gorbačiovas su saviškėmis “grupėmis draugų” pradėjo “daryti pertvarkas” tuometinėje Tarybų Sąjungoje.
Stebint besikeičiančiame pasaulyje vykstančius politinius procesus panašus įspūdis bręsta ir dabar. Kas gi mūsų laukia netolimoje ateityje? Juk žingeidu!
