BŪTIS: KULTŪRA, TRADICIJOS // SULAUKĖME ŠV. KŪČIŲ # 2019 – 12 – 24

BŪTIS: KULTŪRA, TRADICIJOS

SULAUKĖME ŠV. KŪČIŲ

 

2019 – 12 – 24             

Šaltinis: Interneto erdvė

Dirstėlėjome: ogi jau išaušo šv. Kūčių rytas!..

Šiaurės ašigalis gruodžio 22 d. buvo labiausiai nukrypęs nuo saulės. Pas mus tada fiksuotas trumpiausias šviesusis paros metas.

Nuo gruodžio 25 d. saulė vėl ims kopti aukštyn į dangaus skliautą. Tas jos virsmo taškas vadinamas saulėgrąža.

Kaip tik tuo laiku sulaukiame vienos didžiausių metų švenčių – šv. Kalėdų, o šių išvakarėse – šv. Kūčių, kai vaduojamės iš tamsiosios trukmės, kai vakare besirengdami šv. Kalėdoms skanaujame kūčios ritualinį valgį.

Lietuvių protėviai žodį „kūčia“ per slavus iš senovės graikų pasiskolinę XVII amžiuje. Tą pačią prasmę, kaip mūsų „kūčia“, turi graikiškas žodis „kukkia“. Tai bičių medumi pasaldintas patiekalas iš aguonų, kviečių, pupų, žirnių ar miežių ir, svarbiausia, skirtas į puotą pakviestoms protėvių vėlėms vaišinti, kuris suvalgomas pačių aukotojų.

Kviečiai ir žirniai – svarbiausia kūčios sudedamoji dalis. Ilgainiui šio ritualinio patiekalo vardu imta vadinti ir toji diena, gruodžio 24 – oji, kada kūčia valgoma. Tradicijų besilaikančioms šeimininkėms tada rūpi pasigaminti 12 patiekalų, o naktį protėvių būtį prisimenantys ir gerbiantys žmonės domisi kitu papročiu –burtais…

Sunkių darbų tą dieną nedirbta. Moterys tvarkydavosi namuose, ruošdavo valgius šventėms. Vyrai parūpindavo malkų, pašaro gyvuliams, aptvarkydavo kiemą, iškūrendavo pirtį, tais šiaudais, per kuriuos būdavo nukošiami žirniai „kūčiai“, apraišiodavo obelis. Vakarop visi būtinai maudydavosi, persirengdavo švariais marškiniai.

Suvalkijoje, kur XVIII a. Prūsijos valdžia pirtis, kaip ir Mažojoje Lietuvoje, buvo išnaikinusi, prišildydavo keletą katilų vandens ir prausdavosi kubile.

 

Related posts