BŪTIS: KULTŪRA, TRADICIJOS // ŽEMAIČIŲ BIBLIOFILAS NR. 9, II D. # 2019 – 12 – 30

BŪTIS: KULTŪRA, TRADICIJOS 

Publikuota 2019 – 12 – 30 

Žemaičių bibliofilas Nr. 9 (II d.)

Klubo 35 metų sukakties proginis leidinys

Atsiuntė GINTAUTAS ČERNECKIS (Plungė) 

2019 – 12 – 30

 „Norėčiau ir numiręs būti jums

naudingas…“

(iš vyskupo M. Valančiaus „Testamentinės gromatos“)

Blaivybės žygio dalyvius sutinka Šlėktinės kaimo (Skuodo r.) gyventojai. 1989 m.  Kristinos Paulauskaitės nuotr.

 ***

Šiais metais sukanka 30 metų nuo Simono Daukanto bibliofilų klubo 1989 m. surengto blaivybės žygio dviračiais vyskupo Motiejaus Valančiaus keliais „Už šviesią, dorą ir blaivią Lietuvą“. Šia proga kalbinu žygio organizatorių klubo vadovą Gintautą Černeckį.

 – Kokią žinią Jūsų surengtas blaivybės žygis nešė tuometei visuomenei?

– Įsisiūbavus Sąjūdžiui, tuometis Simono Daukanto knygos mėgėjų klubas neliko nuošalyje. Klubas 1989 m. birželio 30 d.–liepos 3 d. organizavo blaivybės žygį Lietuvos blaivintojo M.Valančiaus keliais maršrutu Plungė–Nasrėnai–Salantai–Varduva (dabar–Žemaičių  Kalvarija)–Gegrėnai–Alsėdžiai–Varniai. Žygeiviai nešė Tėvynės laisvės ir tautos atgimimo žinią Žemaitijos miestelių ir kaimų gyventojams, kurių dauguma dar negalėjo patikėti, kad Lietuvoje prasidėjo nacionalinis išsivadavimo judėjimas, nukreiptas prieš sovietinį režimą.

– Kodėl Jūs ryžotės tokiai drąsiai ir nepopuliariai akcijai, turint galvoje, kad sovietmečiu girtavimas buvo įprastas reiškinys ir sąmoningai buvo nutylima apie vyskupo M. Valančiaus kovą prieš caro valdžios vykdomą lietuvių tautos rusinimą?

Blaivybės žygio dviračiais vyskupo M. Valančiaus keliais dalyviai Nasrėnuose.  Kristinos Paulauskaitės nuotr.

 – Mes įsidrąsinome, nes klubo nariai buvo sėkmingai užbaigę žygį pėsčiomis „Daukanto keliu“ (1986–1988) ir surengę pirmuosius Daukanto skaitymus Plungėje (1988). Metas buvo aktualizuoti M. Valančiaus blaivybės ir doros idėjas. Manėme, kad geriausias būda tai padaryti buvo blaivybės žygis dviračiais su M. Valančiaus raštais kuprinėse, skaitant juos laužo šviesoje poilsio valandėlėmis, dainuojant lietuvių liaudies dainas drauge su vietos gyventojais po talkų ir mitingų.

– Kas dalyvavo blaivybės žygyje? Ar gausus buvo jų būrys?

-Visi Simono Daukanto knygos mėgėjų klubo nariai, mokytojai, bibliotekininkai, studentai, daugiausia buvo moksleivių. Žygio koloną, pasipuošusią tautine simbolika, sudarė daugiau nei trisdešimt dviratininkų. Klubo nariai dėvėjo geltonus marškinėlius, ant kurių buvo užrašas

„Žemaitija. Švieskis ir šviesk“. Kolonos priekyje plevėsavo Lietuvos valstybės vėliava, kuri lydėjo daukantiečius Lietuvos Atgimimo renginiuose.

Blaivybės žygio dalyviai poilsio valandėlę Varniuose prieš mitingą. 1989 m.  Kristinos Paulauskaitės nuotr.

 Daukanto klubo archive mane sudomino užtiktas blaivybės žygio dalyvių „Kreipimasis į mūsų krašto jaunimą plėsti kultūrinį judėjimą“, kuris 1989 m. liepos 16 d. buvo išspausdintas Plungės laikraštyje „Kibirkštis“ (dabar – „Žemaitis“).

Jame rašoma : „Nėra ir negali būti suverenios Lietuvos be laisvo žmogaus. Laisvas žmogus – tai doras, dvasiškai ir materialiai turtingas, šviesus ir blaivus žmogus laisvoje tautoje. <….> visų pirma, kiekvienas iš mūsų turi išsivaduoti iš savo nelaisvės. Kaip čia yra su ta laisve? Ar, Jūsų manymu, dorovė yra laisvės sąlyga?

– Tikrai taip. Laisvė be moralės yra galvijo egzistencija. Laisvę jaučia tas žmogus, kuris brangina sielą. Tie, kurie atsisveikina su ja, nukrypsta nuo doros kelio. Parsidavę Mamonai, tampa „savo gyvatyno“ įnamiais. Dabar apstu tokių subeždžionėjusių „laisvūnų“, kurie nemokėdami plaukti nori perbristi jūrą. Bet tokie murdosi ir skęsta nepasiekę kranto, nes kvailybė ir laisvė yra nesuderinami dalykai.

– Vilniaus universiteto studentės A. Treščina ir D. Ališauskaitė straipsnyje „Mes einame aušros tos pasitikti“, išspausdintame laikraštyje „Kibirkštis“, 1989 m. birželio 4 d., paskelbė blaivybės žygio dalyvių priesaiką: „Aš vardan senelių, tėvų, anūkų, visos tautos ir brangios Tėvynės savo sąžinės ir dangaus akivaizdoje pasižadu: negaminti alkoholio, jo nevartoti, nepirkti ir nevaišinti kitų. Savo protą, dvasią ir jėgas atiduoti Tėvynės klestėjimui“. Ar visi žygio dalyviai prisiekė?

Blaivybės žygio dalyviai su Varnių klebonu J. Petrauskiu. 1989 m.  Kristinos Paulauskaitės nuotr.

– Prisiekė visi žygio dalyviai. Babrungo slėnyje priesaiką priėmė šviesaus atminimo kraštotyrininkė, Simono Daukanto bibliofilų klubo Garbės narė Eleonora Ravickienė. Pasižadėjimai buvo įvairūs. Kai kuriuos iš jų prisimenu: „Niekada nevartosiu „velnio lašų” gyvenime“, „Nevartosiu alkoholio iki vestuvių“, „Nevartosiu dešimt metų“, „Nevartosiu alkoholio iki savo gimtadienio“ ir kt. Pamenu, viena iš dalyvių pribėgusi manęs paklausė ar prisiekus niekada negalima bus paragauti nė lašelio. Pasakiau, kad duoto žodžio reikia laikytis. Imponavo prisiekusiųjų nuoširdumas.

– Ar M. Valančiaus laikais blaivybė buvo paskelbta oficialiai?

– Taip. Oficialia blaivybės data laikoma 1858 m. spalio 11 d. Vyskupas M. Valančius specialiu aplinkraščiu kreipėsi į dekanatus, ragindamas dvasininkus įvesti blaivybę visoje Žemaičių vyskupystėje. Siekdamas palaikyti blaivybę, M. Valančius reguliariai skelbė vadinamąsias ganytojiška „blaivybės gromatas“ (yra žinoma 12 tokių ganytojiškų laiškų).

Blaivybės judėjimas Lietuvoje tapo masiniu ir blaivybės rezultatai buvo akivaizdūs. Apie blaivybės sąjūdį rašė centriniai Rusijos ir Europos laikraščiai. Vilniaus generalgubernatorius M. Muravjovas 1864 m. uždraudė blaivybės propagavimą kaip politinę akciją. Tačiau blaivybės sėkla jau buvo pasėta. Apie šešerius metus gyvavusios blaivybės draugijos prisidėjo prie sveiko lietuvių tautos kamieno išsaugojimo.

Plungės Babrungo slėnyje 1989 m. liepos 3 d. plungiškiai sutiko blaivybės  žygio dalyvius atsistodami.  Kristinos Paulauskaitės nuotr.

– Šiais laikais girtavimas tebėra mūsų visuomenės skaudulys. Ar ne per daug tolerancijos šiai blogybei?

– Demokratinėje visuomenėje pasikliaujama įstatymais, piliečių sąmoningumu ir žmogaus laisva valia, kuri turi būti teisinga. Bet yra nemažai girtaujančių asmenų, kurie elgiasi nedorai, neatsakingai, ne pagal savo prigimtį. Dėl jų kaltės nukenčia nieko dėti žmonės. Paprastai stikliuko kilnotojas dėl nesėkmių kaltina kitus. Ir čia nereikia ieškoti kaltų, nes žmogus per kitą žmogų nelaimėliu nepasidaro. Įnikę į „velnio lašus“ girtuokliai praranda sielą. Draudimai padėties nepakeis. Visuomenėje tebėra gajus įprotis švęsti šventes su alkoholiniais gėrimais. Kartą paklausiau penktokų, kas iš jų nė karto nėra ragavę svaigiųjų gėrimų, deja, tik keletas nedrąsiai pakėlė rankeles. Kai blaivaus ir sveiko gyvenimo pavyzdį parodys tėvai, mokytojai, visų rangų vadovai, tada bus galima tikėtis esminių pokyčių. Mane džiugina tai, kad ne vien Simono Daukanto bibliofilų klubo nariai yra blaivininkai, daugėja jaunų žmonių, kurių sambūriuose visai nėra svaigiųjų gėrimų.

– Ačiū už pokalbį.

Kalbino Simono Daukanto bibliofilų  klubo narė Aistė Talijūnienė

Blaivybės žygio dviračiais Lietuvos blaivintojo ir dorybės saugotojo vyskupo M. Valančiaus keliais dalyvių mintys, užrašytos sugrįžus iš jo (Plungės Babrungo slėnis, 1989 m. liepos 3 d.:

“ Linkiu, kad Daukanto klubui niekada neišsektų jėgos, kad organizuotų dar ne vieną tokį žygį kaip šis“.

Lina Kubiliūtė

„Atgimsta Lietuva, atgimstame mes, tie dulkėti keliai, dar labiau priartina Lietuvą, Žemaitiją, būkite atkaklūs kaip ir pats Daukantas!“

Eimutis

„Dėkoju už tokią puikią kelionę!“

Margarita

„Aš esu labia patenkinta šia kelione, bet dar labiau džiaugiuosi tuo, kad mes turėjome tokius gerus vadovus“.

Jolanta Jonaitytė 

„Aš pati būdama daukantietė tikrai džiaugiuosi, kad mūs klubas surengė šį nepaprastą žygį. Ir norėčiau, kad jis ir toliau tęstų švietėjišką veiklą“.

Lina Anužytė

„Linkime, daukantiečiai, jums, kad niekada neišsektų jėgos ir kad jūs padarytumėte daug gerų darbų  tautai“.

Eugenijus P. ir Linas P.

„Man ir kelionė labai patiko, ir norėčiau dar kartą kur nors išvykti su Daukanto klubu“.

Giedrė Antanavičiūtė

„Daukanto klubas – Žemaitijos širdis. Mes juo tikime“. 

A. Šlyžius, P. Blaževičius

(Bus daugiau, pradžia 2019 – 12 – 18)

Related posts