IŠMINTIS / SENJORŲ DIENOS: GYVENIMAS UŽ RAUDONŲJŲ LINIJŲ # 2020 – 01 – 31

 IŠMINTIS / SENJORŲ DIENOS

GYVENIMAS UŽ RAUDONŲJŲ LINIJŲ

JERONIMAS LAUCIUS, rašytojas, lektorius, leidyklos „Trys žvaigždutės“ vadovas 

Straipsnis portale www.dirst.lt paskelbtas 2020 – 01 – 31

Kaip žinia, raudonoji linija ženklina tą ribą, kurios peržengti nevalia. Ją peržengus patenkama į svetimą teritoriją, o tai laikoma teisių pažeidimu, už tai gresia baudomis, sankcijomis.

Tos raudonosios linijos gali ženklinti ne tik sklypų, gatvių ribas, jos egzistuoja ir dvasinėje erdvėje.

Nesilaikant normų, viršinant dvasinio sveikatingumo ribas žmogus pats save nusibaudžia įvairiomis baudomis, nesėkmėmis, dvasinėmis bei fizinėmis ligomis, kurių dydis būtent ir priklauso nuo to, kiek tų ribų, raudonųjų linijų jis peržengia.

Sakoma, kad jei žmogus sveikas, bet nesijaučia laimingas, vadinasi, jis yra jau nesveikas. Kitaip pasakius, jis jau peržengė pirmąją raudonąją laimingo gyvenimo liniją. Kaip bebūtų keista ir gaila, bet tą liniją yra paržengę net didžioji dalis žmonių. Būdami sveiki, turėdami duonos, stogą virš galvos žmonės tai nevertina, nejaučia tai turį, tuo save liūdina, vargina. O liūdnas žmogus silpnina  savo gyvenimo energiją, be kurios sunku siekti bet kokių pergalių tiek profesinėje, tiek kitose srityse.

Kuo ilgiau žmogus gyvena už tos pirmosios raudonosios linijos, tuo tiesesnis kelias, kuris veda už sekančios linijos, ten, kur jau pasitinka gilesnio liūdesio, tamsesnio abejingumo depresinės mintys, vis didėjantis neveiklumas, atsiribojimas nuo pasaulio, nuo problemų, kurios nuo to tik didėja. Teigiama, kad bemaž pusę europiečių turi psichinių nukrypimų, ir tik dalis tų žmonių tai suvokia – skaitydami knygas, lankydami energetinius seminarus bando ieškoti, kartais jau ir su psichologų pagalba, kelio atgal į dvasinę sveikatą.

Kita dalis iš inercijos žengia per kitas raudonąsias linijas, kurių kiekviena iš žmogaus dvasinės energijos pasiima savo dalį, kol jis netenka jokio noro užsiimti bet kokia veikla, mąstyti, vertinti, dirbti su savimi, kad galėtų vėl pasikrauti gyvenimo energija.

Jau eilę metų lankydamas žinomo gydytojo psichoterapeuto Aleksandro Alekseičiko vedamas psichoterapines grupes (Vasaros 5 ligoninėje), aprašydamas ligonių sveikimo istorijas, įsitikinau, kaip yra svarbu paties žmogaus aktyvumas, dėmesingumas sau, savo jausmams, jų analizavimui ieškant savyje dvasinės stiprybės energijos, tikint savo galimybėmis.

Deja, vesdamas energetinius seminarus pastebiu keistai stabiliai mažėjantį rūpestį savo dvasine energetika, didėjantį tingumą rūpintis savimi, nes dalis buvusiųjų nuolatinių mano klausytojų nutilę, peržengę tas raudonąsias linijas, už kurių baigiasi noras būti laimingais, tą gyvenimo laimę pašaukiant savo jausmais, savo energija. Tegul tai kompensuoja antidepresantai, raminantys vaistai, ekstrasensai…

Tačiau tie, kurie mane kviečia vesti energetinius seminarus, suteikia vis naujos energijos ir tikėjimo, kad dar bent 10 metų mūsuose išliks pozityvumo energijos poreikis, išliks norinčių ir galinčių ja pasinaudoti.

Seminaras Rotary klube „Kauno Tauras“, įvykęs 2020 m. sausio 13 d.

Šiais metais kartu su kitomis energetinėmis temomis dalinsiuosi visame pasaulyje žinomo japonų gydytojo S. Hinoharos atrastais sveikatingumo ir energingumo metodais.

Hinohara, išgyvenęs 105 metus ir visą laiką dirbęs, sukūrė ypatingą energetinės sveikatos išsaugojimo ir generavimo metodiką. Tos metodikos ypatingumas yra tas, kad ji nereikalauja nei didelių emocinių, nei protinių pastangų, bet generuoja stiprią pasąmoninę energiją, suteikiančią žmogui sveikatingumo, energingumo, jaunatviškumo galią.

Ši metodika, kurią kartu su A. Alekseičiko, Z. Froido, Š. Latenjė metodais energetiškai pritaikiau prie mūsų laikmečio ir gyvenimo sąlygų, ypatinga ir tuo, kad nereikalauja iš žmogaus ir didelių laiko sąnaudų. Kartą įsisavinus seminarų ar pratybų metu, viską galima atlikinėti vaikščiojant, vairuojant automobilį, pusryčiaujant, miegant, net nieko neveikiant. Tai ypač aktualu esant dideliam gyvenimo tempui, kuris iš Japonijos jau apsigyveno ir tarp mūsų.

Pagrindinės seminarų temos: ENERGETINIAI VEKTORIAI, MINČIŲ ENERGIJA, ENERGETINĖ MANKŠTA, ENERGETINIAI KODAI, ENERGETINIS MIEGAS, ENERGETINIS VAISTŲ GĖRIMAS, MINČIŲ TERAPIJA,  ENERGETINĖ SAVIVERTĖ, ENERGETINĖ AISTRA. Pagal šias temas galite maždaug įsivaizduoti, apie ką diskutuojame seminaruose, kaip su nauja energija apsisaugoti, kad netektų peržengti nei vienos raudonosios linijos, kad pasijaustume kaip ir S. Hinohara sėkmingais, energingais ir mylinčiais tą vienintelį turimą gyvenimą. Pagal tą metodiką vedu ir individualias pratybas, apie kurias plačiau galite pasiskaityti mūsų internetinėje svetainėje www.tryszvaigzdutes.lt.

Mane ypač sužavėjo S. Hinoharos mintys, kad energiją žmogui suteikia ne maistas ar miegas, o linksmybės, kad visi turime dalintis žiniomis, jog norint mėgautis gyvenimu kiekviena diena turi būti užpildyta darbu, mokymusi, susitikimais. Daktaras Sh. Hinohara kasmet skaitydavo maždaug 150 paskaitų. Beje, skaitydamas paskaitas jis dažniausiai stovėdavo, o viena paskaita trukdavo maždaug 90 minučių.

Aš net nežinodamas šių daktaro S. Hinoharos minčių jau seniai vedu seminarus tokia energetinio pozityvumo dvasia, tuos energetinius principus taikau ir sau pačiam, turėdamas 74 metus (kiek dar daug iki 105!) net negalvoju apie jau priklausantį man „poilsį“,  atrandu vis naujos energijos, dalinuosi tuo su savo klausytojais ir skaitytojais.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Related posts