SENJORŲ DIENOS
Kelios mintys paraštėje
Su tremtiniais, politiniais kaliniais, beje, ir su straipsnio autoriumi, kaip žiniasklaidos atstovas, dalyvavau ne viename jų vietos bei respublikiniame renginyje. Manau, jog tai draugiški, malonūs žmonės.
Prisipažinsiu, panašią informacinę medžiagą vieviečiai man perdavę anksčiau. Kadangi iškilo neaiškumų, panorau arčiau pabendrauti su R. Saidžiu. Kai susitikome, jis pasakė, jog ankstesnį straipsnį pataisęs, nes gavęs naujų duomenų.
Patys pono Romo pamąstymai žingeidiems žmonėms įdomūs. Pirmiausia, kaip jis pats pažymi, daugelis gyventojų tos paslapties nežino. Iš tikrųjų…
Antra, autorius tremtinys varto anų prieštaringai vertinamų tarybinių laikų istorijos puslapius. Senjorų kartos tada gyveno ir pačios viską regėjo. Tuo tarpu jaunimėlis autoriaus mintimis turėtų pasidomėti.
Trečia, mes, pagyvenusieji, prisimename „vienintelę tiesą“, kuri ne vienam mūsų psichikoje paliko ženklesnius pėdsakus. Tuo tarpu internetinėje erdvėje, kuri stengiasi atspindėti realią būtį, tų „teisybių, versijų apstu, ir kiekvienas atsirenka savąją pagal pasaulėžiūrą, charakterį, patirtį, poreikį ir pan.
Žinoma, autoriui už straipsnį dėkui!
ROMUALDAS ČERNECKIS, www.dirst.lt
ROMAS SAIDYS: „KRAŠTO ŽMONĖMS
SKELBIU SENIAI SAUGOTĄ PASLAPTĮ…“
(Pamąstymai)
ROMAS SAIDYS , elektrėnietis, tremtinys
2020 – 02 – 19
Sveiki, esu Romas Saidys, tremtinys. 1949 m. kovo 27 d. aš, ketverių metukų vaikas, su šeima buvau ištremtas į Krasnojarsko kraštą.
Į Lietuvą grįžau 1956 m. Po dešimtmečio,. baigęs Vilniaus politechnikos mokyklą, įgijau šilumininko specialybę ir nuo tada 40 m. pamainomis dirbau Lietuvos Lenino v. VRE.
Norėčiau paskelbti Elektrėnų krašto žmonėms seniai saugotą paslaptį, sovietų laikotarpiu kažkodėl slėptą nuo gyventojų, kurią žinome nedaugelis…
Turiu omenyje skulptūrinę kompoziciją, esančią Elektrėnų miesto gatvių žiede. Kai statė paminklą, to simbolio nebuvo. Tą vietą vadinome Komjaunimo gatvės pradžia. 1991 – siais, uždraudus LKP veiklą Lietuvoje, Elektrėnų deputatai pakeitė pavadinimą, ir ši tapo Rungos gatve.
Dabar įvažiuojant į Elektrėnus mus pasitinka 1975 m. gegužę atidengtas paminklas pergalės prieš fašistinę Vokietiją 30-mečiui paminėti. Tada iškilmėse dalyvavo Trakų r. komunistų partijos sekretorius, elektrinės minėtos organizacijos sekretorius J.Balinskis, VRE direktorius P.Noreika, skulptorius J.K.Patamsis, Elektrėnų gyvenvietės vykdomojo komiteto pirmininkė Čeponienė, paminklo statytojai.
Sovietmečiu niekas nežinojo nei skulptoriaus pavardės, nei paminklo pavadinimo, todėl gyventojai patys kūrė statiniui pavadinimus: vieni tuos 3 stiebus paskyrė elektrinės vadams, kiti – 3 kaminams, o 1980 m. buvęs Lietuvos Lenino v. VRE komjaunimo sekretorius, LDDP pirmininkas Vytautas Suslavičius – trims elektros fazėms, nors įmonėje pradėjo dirbti tik 1977metais.
Žinau, jog statinio autorius – skulptorius Juozapas Kęstutis Patamsis. Jis 1974 m. valdžios nurodymu sukūrė dekoratyvinį paminklą – obeliską. Anot P. Noreikos, atvažiavę menininkai su eskizais pasiūlė pastatyti paminklą kažkuriam Pergalės dienos jubiliejui. Direktoriui, kuriam 1966 m. buvo suteiktas Socialistinio darbo didvyrio vardas (ir dabar prisimenu jo tviskantį žvaigždės formos medalį!), pritarus iniciatyvai, jie ėmėsi darbo. Taigi, elektrinės konstruktorių skyrius padarė darbo brėžinius, statybos darbams vadovavo ir metalą ruošė meistras P. Leipus, ištisus metus plušėjo šaltkalviai B.Gasiūnas ir A. Radvila.
Keturkampiai smailėjantys stovai pasaulyje vadinami obeliskais. Jie turi memorialinę reikšmę, simbolizuoja laisvę, žymi svarbius istorinius įvykius, apginus šalį, kitas valstybes nuo vokiečių.
Vieni pakankamai patikimi šaltiniai teigia, jog obelisko pavadinimas – “Šlovė darbui“. 1975 m. Sovietų Sąjungoje nebuvo žodžių „Himnas darbui“. Tai iškilminga daina, giesmė dievybės garbei.
Tarybinėje enciklopedijoje radau rusiškus žodžius „Slava trudu“, „Slava narodu, geroju sozidatėliu“, „Slava Pobėdė“.
Atsiradus internetui Vikipedija pateikė himno versiją, tik be sovietinių pėdsakų pavadinime.
Realiai pažvelgus į paminklą himno nematyti. Tai trys skirtingo aukščio smailės. Ant aukščiausio stiebo viršuje sumontuotos ankstesnes 15 sąjunginių respublikas simbolizuojantys atitinkamo dydžio ir ploto kontūrai.
Didžiausias pailgas atvaizdas – Rusija, sumontuota iš Vakarų į Rytus. Didokos Kazachstano, Ukrainos figūros.
Vidutinio dydžio stiebas pastatytas į Vakarų pusę – tai tuometinių šešių ESPT šalių – Varšuvos pakto valstybių plotų kontūrai: VDR, Lenkija, Čekoslovakija, Vengrija, Rumunija, Bulgarija. Ši karinė organizacija griuvo su Berlyno siena.
Trečias mažiausias stiebas – Azijos komunistinės valstybės, kurios nebuvo SSSR sudėtyje: Kinija, Mongolija, Š.Korėja, Vietnamas, Kuba.
Tarybiniai laikraščiai anuomet rašė apie ekonomikos pasiekimus tose socializmo šalyse. XX a. septintame dešimtmetyje su sovietų, Kinijos ir ESPT šalių parama pastatytas Darchanas – (trečias pagal dydį Mongolijos miestas). Kad perduoti kubiečiams savo meistriškumą valdant energetinius agregatus, tuo metu energetinės įmonės darbuotojai B Matvijenko, M. Pavlovas 3 metus dirbo Kuboje. Kariniai patarėjai ir diplomatai buvo iš Sovietų Sąjungos.
Visus 3 keturkampius stovus apačioje jungia komunizmo žiedas, ant kurio pritvirtintos 5 metalinės skirtingo dydžio plokštės, kurių meistras P. Leipus nevadina vargonais.
Kai subyrėjo SSSR, tremtinių šeimos suprato, jog nugalėjus 1945 m. Vokietiją prasidėjo ne taika, o masinės represijos, tardymai, trėmimai, sušaudymai. Lageriuose lietuviai buvo vergai.
Mūsų šaliai atgavus Nepriklausomybę Lietuvos elektrinėje įsikūrė Darbininkų Sąjunga (toliau – DS).
1994 m. buvau išrinktas pirmininko pavaduotoju. Su pertraukomis ėjau šias pareigas 10 metų. Tada važinėjau į seminarus, kuriuos vedė prancūzai, švedai, ir į Lietuvos DS koordinacinės tarybos posėdžius. Svarstydavome socialinius, kolektyvinių sutarčių sudarymo klausimus.
Einant į darbą pro 2 metrų paminklinį 40 metų po karo prieš Vokietiją pastatytą akmenį su lentele 1945 – 1985, kuris stūkso prieš pėsčiųjų tiltą, kilo minčių, tad tuometinio DS pirmininko Č. Vizbaro paklausiau, kodėl „mėsa šašlykams“ ant paminklo suverta nevienodai: ant vieno – 15, kito – 6, ant trečio- 5. Jis atsakė, jog DS elektrinėje sprendžia vidinius profsąjunginius klausimus.
Kai birželio 27 – ąją lankiausi LR Seime, savo pasisakymo tekstą 2019 birželio 14d. mitinge atidaviau parlamentarei L. Matkevičiene. Parodžiau jai didžiojo stiebo figūras nuotraukoje iš arti, kiek vėliau ir buvusiam KTB baro viršininkui B. Taruliui, gyventojams H. Ražanui, J. Alimui. Jie patarė rašyti į spaudą.
„Šašlyko“ slapyvardį gyventojai žino, o tikrojo paminklo vardo „Himnas“ – nė vienas. Jie tik šypsosi. Tuo tarpu Auksė, draudimo darbuotoja, vis klausia manęs: „Tai kada apie paminklą bus parašyta teisybė?“
Neturiu jokių piktų ketinimų – tegul žydi gėlės. Bet Laisvė ir Tiesa – svarbiausia, ką žmogus turi.
Todėl mano tikslas toks – atlikus tyrimą laisva valia pasakyti Tiesą.
Siunčiu informaciją, kuria remdamasis nustatinėjau paminklo kilmę. Tai SSSR teritorijų plotai, kurie proporcingai atitinka paminkle esančių figūrų apimtis.
- Lietuva – 65,300 (tūkst.) kv. km;
- Latvija – 64,589 (tūkst.) kv. km;
- Estija – 45,227 (tūkst.) kv. km;
- Rusija – 17100,000 kv. km;
- Kazachija – 2725,000 kv. km;
- Kirgizija – 199,900 kv. km;
7.. Turkmėnija – 488,100 kv. km;
8 . Tadžikija – 143,100 kv. km;
9 .Ukraina – 603,500 kv. km;
- Uzbekija – 447,400 kv. km;
- Baltarusija – 207,590 kv. km;
- Azerbaidžanas – 89,600 kv. km;
- Gruzija – 69,700 kv. km;
- 1 Moldova – 33,800 kv. Km;
- Armėnija – 29,700 kv. km.
Su pagarba!
