IŠMINTIS/KŪRYBA

ČIPOLINAS IR DIRSČIUKAS
IX.
ROMUALDAS ČERNECKIS, www.dirst.lt
2020 – 04 – 12
Č.:
– Kaip žinai, domiuosi tavo dirstelėjimais į vykstančius pasaulinius procesus. Gal pasakysi ką nors naujo?
D.:
-Šią savaitę savo dirstelėjimus sukoncentravau į jau prasidėjusio geopolitinės erdvės atsinaujinimo peripetijas. Norėjau susidaryti bent šiokį tokį apibendrinančią panoramą. Prisipažinsiu – sudėtingas reikalas, kadangi patikimų duomenų nėra, o ir mokslo patirtis šiuo atveju tik eksperimentinio pobūdžio. Dar didesnę sumaištį kelia du ambicingai kraštutiniai ir vienas kito atžvilgiu priešpriešiniai požiūriai netgi aukščiausiuose pasaulio šalių politiniuose sluoksniuose: pirmasis – panikos skleidimas, matyt, dėl vyraujančios nežinomybės; antrasis –bėdos neigimas ir kaltinimas melo skleidimu, regis, dėl būtyje gajaus lengvapėdiškumo (…)


Č.:
– Sveikinu su gaivinančia pavasarine švente, su Šv. Velykomis! Ir siaučiančio koronaviruso pandemijos fone linkiu viso ko geresnio!
D.:
– Aš taip pat tau, bičiuli, paties tėvynei Italijai, kur nūnai nerimsta ir vis naujas gausias aukas pasiglemžia virusas COVID – 19, perduodu nuoširdžiausius palinkėjimus kuo greičiau bei sėkmingiau įveikti netikėtai užklupusią mirtinai pavojingą negandą.
Č.:
– Beje, esu žvalus, depresija manęs nekankina. Kokia tavo savijauta šią savaitę?
D.:
Aš ir toliau ramus. Stengiuosi būti įžvalgus. Paskelbtas karantinas nervų man negadiną, kadangi turiu pastovų mėgstamą užsiėmimą, kuris man pravartus, kadangi turiu nelengvo gyvenimo patirtį. Džiaugiuosi ir savo dvasine būsena. Dažnokai rimties sąlygomis gilinuosi į saviškio ego vidinį pasaulį, bandau išsamiau suvokti šio esybę. Kai tai padaryti pavyksta, tai nudžiungu nuostabių ir prasmingų pojūčių akimirkomis ir dėkoju Kūrėjui ( – ai), sudariusiam ( – iai) galimybes jausti savo paslaptingas psichologines galias.

Č.:
– Kaip žinai, domiuosi tavo dirstelėjimais į vykstančius pasaulinius procesus. Gal pasakysi ką nors naujo?
D.:
-Šią savaitę savo dirstelėjimus sukoncentravau į jau prasidėjusio geopolitinės erdvės atsinaujinimo peripetijas. Norėjau susidaryti bent šiokį tokį apibendrinančią panoramą. Prisipažinsiu – sudėtingas reikalas, kadangi patikimų duomenų nėra, o ir mokslo patirtis šiuo atveju tik eksperimentinio pobūdžio. Dar didesnę sumaištį kelia du ambicingai kraštutiniai ir vienas kito atžvilgiu priešpriešiniai požiūriai netgi aukščiausiuose pasaulio šalių politiniuose sluoksniuose: pirmasis – panikos skleidimas, matyt, dėl vyraujančios nežinomybės; antrasis –bėdos neigimas ir kaltinimas melo skleidimu, regis, dėl būtyje gajaus lengvapėdiškumo. Savo savaitinius dirstelėjimus apibendrinsiu kad ir šitaip: nelaimė viena nevaikšto, o dažniausiai šalia bręsta ir plinta kitos nė kiek nelengvesnės, o gal ir labiau komplikuotos negandos; rizikos grupėmis galimai taps abiejų aukščiau mano minėtų ambicingųjų kritinių pažiūrų grupių atstovai, kurioms norint išgyventi ne tik pandemijos atveju, matyt, reikės keisti savo nuomones; dabartinio įprastinio pasaulio žlugimo lygis tik spėliojamas, bet jis tikrumu nepagrįstas; neabejotinai ateityje lauks įvairūs, nūnai kartais net neįsivaizduojami sunkumai, kuriuos reikės išgyventi bei nugalėti; be moralinio progreso ateityje įsivyrautų klaikumas.
Č.:
– Iki!
D.:
– Viso!



