SENJORŲ DIENOS / KELININKAI / KŪRYBA

ŠIAURĖS IR BALTIJOS

ŠALIŲ MUZIEJAI –

DRAUGYSTĖS TILTAI

(Tęsinys. Pradžia 2020 – 07 – 04)

JUOZAS STEPANKEVIČIUS

2020 – 08 – 27

♦♦

Seminarai Estijoje

2005.09.26-10.01  ir 2011.09.14-17

Prie muziejaus pastato

2005 metais rugsėjo 26 – spalio 1 d. Estijoje, Varbusės mieste, vyko ketvirtasis tarptautinis Šiaurės ir Baltijos šalių kelių ir transporto muziejų darbuotojų seminaras. Pagrindinė tokių renginių idėja, subrandinta 2002 m. per pirmąjį susitikimą Suomijoje, – papasakoti, kas nuveikta per prabėgusius metus, toliau dalytis patirtimi kaupiant eksponatus, keistis nuomonėmis dėl tolesnio ir nuolatinio bendradarbiavimo perspektyvų.

Kaip ir praėjusius kartus, pranešimai, demonstruota vaizdinė medžiaga pasiteisino su kaupu, pateikta informacija iš septynių šalių atskleidė kiekvienos šalies darbo tendencijas, įdomybes, ypatumus, praturtino akiratį.

Visų dalyvių nuomone, puikiai renginį organizavę estai pamatuotai didžiuodamiesi aprodė penketą XIX amžiaus pašto tarnybos pastatų, kuriuose ir įsikūręs jų dabartinis kelių muziejus, prieš trejus metus tebuvęs svajone. Jame jau gausu archyvinių dokumentų, įvairių laikotarpių nuotraukų, žemėlapių, liudijančių atskirų epochų sąsajas su kelių, tiltų projektais, statybomis, remontais. Pačiose patalpose įrengta papildoma informacija teikiančių kompiuterių, per televizorius rodomų filmų fragmentų. Autentiškumo įspūdį sustiprina sklindantys natūralūs miško gyvenimo, arklių bėgimo, automobilių sirenų garsai. Specialiai pastatytame angare – jau keliolika įvairių dešimtmečių kelių technikos eksponatų: greideriai, savivarčiai, automobiliai.

Prie senovinio autobuso

 Renginio šeimininkai, oficialiai atidarę savąjį muziejų 2005 m. birželio 16 d., kaip vienа iš pagrindinių tikslų užsibrėžė nuodugniai tyrinėti lankytojų srauto ypatumus, kuo efektyviau išnaudoti informacijos priemonių – nuotraukų, stendų, skaidrių privalumus.

Susitikimo dalyviai norvegai papasakojo apie rengimąsi ir toliau plėsti savo anksčiau parengtą Nacionalinę tiltų, pastatų, magistralinių kelių apsaugos programą, akcentavo švietėjišką muziejaus veiklos reikšmę.

Veiklos mastais labiausiai su jais konkuruojantys ir labiau privačia kryptimi žengiantys suomiai, dar ryškiau pasukę savireklamos, barterinių mainų kryptimi. Suomių naujovė – įkurta ir valstybės remiama šios šalies eismo muziejų asociacija, jų nuomone, leisianti dar efektyviau išnaudoti rinkodaros privalumus.

Latvijos kelių muziejaus atstovės akcentavo, kaip organizuojant festivalius, koncertus, Šlokenbekoje esantis muziejus įgyja turizmo traukos įvaizdį, išsamiai papasakojo apie naujas ekspozicijas, kaip tvarkoma sukauptų dokumentų gausybė, plėtojami kontaktai su įvairiomis valstybės ir privačiomis institucijomis.

Švedija, pagarsėjusi senesnių kelių, jų ženklų restauravimo patirtimi, šįkart sudomino pateikta įvairių amžių ir politinių laikotarpių šiaurės ir Baltijos šalių kelių ir karo žemėlapių sankaupa.

Gana originalūs ir šiek tiek panašaus pateikimo stiliaus buvo Islandijos ir Lietuvos atstovų pranešimai. Islandijos jungtinių kelių muziejaus vadovas Jakobas Halfdanarsonas labiau susikoncentravo ties savosios šalies kelių ir oro sąlygų informavimo sistemos technologiniais pasiekimais.

Seminaro dalyviai ant  tilto vaizdingoje Varbusės apylinkėje

Lietuvos akcinės bendrovės „Automagistralės“ patalpose įsikūrusio Vievio kelių muziejaus direktorius Juozas Stepankevičius, apžvelgęs metinės veiklos momentus, kartu tradiciškai pristatė filmuotą medžiagą, kurioje buvo siūloma labiau susipažinti su Lietuvos magistralinių ir krašto kelių panorama, partneryste su Europos Sąjungos fondais, atliekamais rekonstrukcijos ir remonto darbais. Seminaro dalyvių nuomone, toks kontekstas leido labiau suvokti Lietuvos transporto kasdienybę ir kartu – Vievio muziejaus prieraišumą nacionalinės kelių istorijos raidos eksponatams.

Po šio seminaro Šiaurės ir Baltijos šalis nutarta išsamiau supažindinti su tarptautine kelių muziejų veikla. Ta tema bus parengtas bendras biuletenis, kurio organizavimą ir leidybą sutiko koordinuoti švedai.

Numatyta, kad 2006 metais penktasis tarptautinis kelių muziejų forumas vyks Švedijoje. Jame kaip visaverčius dalyvius planuojama oficialiai įregistruoti ir Danijos atstovus, kurie spalio 1 d. atidarė savo transporto muziejų netoli Kopenhagos.

Prie senovinio traktoriaus

2011 m. rugsėjo  14 – 17 dienomis Baltijos ir Šiaurės šalių muziejų darbuotojai vėl susirinko Estijoje į savo eilinį susitikimą – seminarą. Šį kartą Estijos kelių muziejus ir jo direktorė Mairo Rääsk didžiavosi šios vasaros ekspozicija po atviru dangumi ir specialia vaikų žaidimų aikštele, įrengta kaip miniatiūrinis miestas su kelio ženklais ir kelio ženklais. Šiame mieste vaikai gali keliauti jiems skirtomis elektrinėmis mašinomis. Dėl naujai atidaryto eksponato, palyginti su praėjusiais metais, muziejaus lankytojų skaičius padidėjo 30%.

Kitų šalių kelių muziejų atstovai taip pat pristatė savo naujausius pasiekimus, pasidalijo savo laimėjimais ir problemų sprendimais.

Estijos kelių muziejus

Muziejaus pastatai

Estijos kelių muziejus buvo įkurtas 2000 m. pabaigoje. Jis yra buvusioje Varbuse pašto stotyje, šalia šimtmečių senumo vingiuoto ir siauro pašto kelio. Pašto stotis, baigta statyti 1863 m., vienintelis pašto postų kompleksas Estijoje, visiškai išsaugotas.

Naujausia muziejaus dalis – mašinų salė, atidaryta 2019 m. liepos mėn., Čia eksponuojama dauguma XX a. kelių mašinų ir lengvųjų automobilių. Muziejuje taip pat kaupiamos estų pagamintos transporto priemonės, skirtos važiuoti skirtingais keliais, tokiais kaip žiemos, pelkės ir ledo trasos.

Nuolatinė muziejaus ekspozicija „Kelio istorija“ pasakoja apie kelių ir transporto priemonių raidą nuo priešistorinių laikų iki šių dienų.

Su paroda „Mašinų taisyklė“ – žavinga interaktyvi automobilių mechanikos ir eismo fizikos, saugaus vairavimo ir saugių kelių tiesimo ekspozicija. Lauko paroda „Kelio laikas“ – tai kelias, einantis per laiką ir erdvę, kuriame galima pamatyti senas ir naujas transporto priemones. Lankytojai taip pat gali apžiūrėti didžiausią Rytų Europoje kelių tiesimo mašinų kolekciją.

Vaikų srauto mieste turime platų dviračių ir elektrinių automobilių pasirinkimą.

Varbuse pašto stotyje galima susipažinti  su kelių Estijoje istorija važiavimo jais metodika , o pirmame namo aukšte pasidžiaugti vaikų muziejumi.

Panašus seminaras, kuriame jų dalyviai pristatė tolesnius pasiekimus savo šalių kelių muziejų veikloje, dalijosi patirtimi ir problemų sprendimų būdais vyko Estijoje ir 2011metų rugsėjo 14-17 dienomis.

Seminarai Švedijoje

2006.09.27-30 ir 2015.09.9-11

Seminaro dalyviai prie muziejaus

Penktajame tarptautiniame  Šiaurės ir Baltijos šalių kelių ir transporto muziejų darbuotojų seminare 2006 m. rugsėjo 27 – 30 d. Švedijos Borlangės mieste šių valstybių pranešimai, demonstruota vaizdinė medžiaga vėl pasiteisino su kaupu, pateikta informacija iš atskirų šalių atskleidė kiekvienos šalies kelių muziejaus darbo tendencijas, įdomybes, praturtino akiratį.

Renginio organizatoriai švedai aprodė sukauptą gausų įvairaus laikotarpio automobilių parką, atskirų epochų kelių ir tiltų fragmentus, senovinius kelių statybos ir remonto įrankius. Savo pranešime renginio šeimininkai akcentavo ankstesnių laikotarpių kelių panaudojimo galimybes šiandien, jų reikšmę šalies kultūrai ir istorijai.

Seminaro dalyviai apžiūri eksponatus

Lietuvos kelių muziejui dėmesio per kasmečius tarptautinius seminarus nestinga. Beje, Lietuvos atstovų pasirinkta pranešimų forma – specialiai sukurtas dokumentinis filmas, vėliau palydimas trumpo komentaro – pripažintas kaip viena įdomiausių ir originaliausių.

Suprantama, Vievio kelių muziejus savo užmojais, statusu, plėtros galimybėmis niekada neprilygs šios rūšies milžinams – „Mobilia“ muziejui Suomijoje ar, tarkim, norvegiškajam prie Lilehamerio. Kažin, ar tokio lenktyniavimo apskritai reikėtų. Pernelyg skirtingi mastai, statusai, uždaviniai. Atsižvelgiant į realias galimybes, Vievio muziejus laikytinas nedideliu, tačiau reikšmingu Lietuvos kelininkų darbų, prieraišumo nacionalinės kelių istorijos raidos eksponatams simboliu.

Suomiai, kaip ir anksčiau, pabrėžė informacijos, reklamavimosi, natūrinių mainų kryptį, dalijosi patirtimi apie kelių ir tiltų tyrinėjimus, jų klasifikacija. Latvijos kelių muziejaus atstovės papasakojo, kaip toli pažengta rengiant naujas ekspozicijas, tvarkant gausybę sukauptų dokumentų, plečiant kontaktus su įvairiomis valstybės ir privačiomis institucijomis.

Senovinės švedų mašinos

Islandai pasirinko istorinio reportažo pristatymo stilių – pademonstruotos nuotraukos ir rankraščiai atskleidė automobilių ekspedicijos vingius prieš 70 metų. Estijos atstovės plačiau nušvietė darbo su lankytojais vadybos ypatumus, akcentavo sociologinių apklausų reikšmę.

Švedijos kelių muziejus Pylonen

Kelių muziejaus pastatai

Senoji transporto technika

Švedijos kelių administracija  susidomėjo senų transporto mašinų bei kitos auto technikos rinkimu ir 1946 m. Malmkopinge atidarė pirmąjį šių daiktų muziejų.

Senieji švediški motociklai

Dabartinį kelių muziejų Pylonenas Jo Didenybė Švedijos karalius atidarė 1991 m., šalies Kelių direkcijai švenčiant savo 150 metų jubiliejų.

Muziejus yra įsikūręs pagrindiniame Švedijos kelių administracijos biure Borlange, apie 250 km į šiaurę nuo Stokholmo.

Senieji lengvieji automobiliai

2007 m. muziejus atidarė parodą „Saugokime gyvybes kelyje“. Parodos tikslas – pristatyti ir propaguoti saugaus eismo programą „Nulinis variantas“ (nulis avarijų keliuose).

Panašus seminaras Švedijoje įvyko ir 2015 metų rugsėjo 9-11 dienomis.

(Bus daugiau)