BŪTIS: IŠMINTIS / KŪRYBA
Žinutė: „Sveiki. Gal į mūsų tinklapį šios eilės tiktų.
Andrius Šimkus, www.dirst.lt“
Kas ta šalis?
Kas ta šalis, kur ąžuolynai auga,
Kur gegužė supusto dar pusnis
Tik liepą čia pavasario sulauki;
Kas ta šalis?
Kas ta šalis, kur Ievų, tų kokečių,
Dalijamas mums rojaus obuolys,
Glėbin kur meilės lengvabūdės kviečia;
Kas ta šalis?
Kas ta šalis, kur už parankės vaikšto
Tarsi dvyniai – banditas ir kvailys,
Parduotų tėvą! Jei kas pirktų, aišku…
Kas ta šalis?
Kas ta šalis, kur privalu liežuvį
Tvirtai laikyt ir užsikišt ausis,
Neišsiduot, kas sieloj, nes pražuvęs;
Kas ta šalis?
Kas ta šalis, kur šlėktos lyg magnatai
Išdidūs gimsta, nors namuos arklys
Skurdus ir vyžos minko purvą metais;
Kas ta šalis?
Kas ta šalis, kur padermė žydelių
Krikščionį pjauna ir dejuoja vis:
„Ai, vai! Apgaule ji apskėtus šalį“;
Kas ta šalis?
Kas ta šalis, kurioj delnai teisėjo
Taip niežti, kad vis kišk kitaip atims
Avis ir jaučius, arklius atbildėjęs;
Kas ta šalis?
Kas ta šalis, kur perrėkdams varpelį
„Duok kyšį, duok!- asesorius užklyks, –
sukaustyt grandine juk mano valioj!“
Kas ta šalis?
Kas ta šalis, kur protėviai taurieji
Ne kryžių garbino – tik miškelius,
Tačiau šlovė ir garsas juos lydėjo;
Kas ta šalis?
Kas ta šalis, kur ant kalvos nūn kryžius,
O sieloj pragaras – ne spindesys,
Savivalė kur, kortos, bylos, kyšiai;
Kas ta šalis?
Tu nežinai? Staiga visai aptemo
Tau akys? Betgi pagaliau išvysk!
-Žinau! Žinau ją! Tai lietuvių žemė;
Mana šalis!
Stanislovas Moravskis, 1849 metų spalio 12 diena
APIE STANISLOVĄ MORAVSKĮ
Šaltinis: internetinė erdvė (Vikipedija, Birštono viešoji biblioteka)
Stanislovas Moravskis (Jonas Stanislovas Apolinaras Moravskis) – žymus lietuvių dvarininkas, aristokratas, gydytojas, etnografas, keliautojas, rašytojas, poetas, vienas įžvalgiausių XIX šimtmečio memuaristų, teisininkas, filantropas, mizantropas.
Gimė 1802 m. Mickūnuose, prie Vilniaus, tėvoniniame motinos dvare. Jis buvo vienturtis Apolinaro Moravskio, karaliaus Stanislovo Augusto šambeliono, ir Marijos Semaškaitės sūnus. Kilmė žadėjo puikią ateitį, bet ne vien ji traukė aukštuomenės dėmesį. Mat S. Moravskis, kilmingas bajoras, baigęs Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą, 1823 m. apsigynė daktaro disertaciją „Dissertatio inauguralis medicopractica casum diabetis meliti cum epicrsi exhibens“. Tai buvo ypatingas įvykis, kadangi anuometiniu įsivaizdavimu gydytoju galėjo būti tik prancūzas, vokietis, vengras ar italas, bet jokiu būdu – ne kilmingas ir turtingas šio krašto pilietis.
. Ten besimokydamas bendravo su A. Mickevičiumi, T. Zanu, priklausė filaretų, filomatų draugijoms. Įtakingų asmenų dėka jam pavyko išvengti arešto, filaretų teismo 1824 m. ir tremties, bet jo bičiuliai patyrė visus ištrėmimo išbandymus. Dėl to jį visą gyvenimą lydėjo sunkus kaltės jausmas.
Vėliau išvyko į Sankt Peterburgą, kur dirbo mediku.
Po tėvo mirties 1838 m. grįžo į Ustronę (dabar šiaurės rytinė Vilniaus miesto dalis, esanti miesto pakraštyje) ir keturiolika paskutinių savo gyvenimo metų praleido vienatvėje, todėl buvo pramintas „Ustronės atsiskyrėliu“. Tuo metu jis atsidėjo rašymui, sukūrė memuarus, dramas, politinius tekstus, daug leido medicinos populiarinimo straipsnių, atsidavė etnografiniams stebėjimams. Ypač pasižymėjo lituanistiniais tyrimais. Sekė įvykius Europoje, domėjosi 1848 m. Prancūzijos įvykiais, kai lankėsi Paryžiuje dalyvavo Furje paskaitose ir yra laikomas pirmuoju Lietuvos konservatoriumi, taip pat pasisakė socialistinėmis temomis.
Mirė 1853 m Ustronėje. Didžioji dalis S. Moravskio archyvo žuvo Antrojo pasaulinio karo metais.
Beje, jo puoselėtos vertybės aktualios ir šiandien.
