BŪTIS: IŠMINTIS / KŪRYBA # JERONIMO LAUCIAUS PUSLAPIS <33> FORTŪNOS ENERGETINIS RECEPTAS ( LAPKRIČIO 23 – 29 D.) # 2020 – 11 – 22

 BŪTIS: IŠMINTIS / KŪRYBA

JERONIMO LAUCIAUS 

33

JERONIMAS LAUCIUS, rašytojas pozityvistas, lektorius, leidyklos „Trys žvaigždutės“ (www.tryszvaigzdutes.lt) vadovas, visada Jums linkintis FORTŪNIŠKOS gyvenimo meilės ir sėkmės, padedantis išleisti savo prisiminimus žmogus. 

2020 – 11 – 22

FORTŪNOS ENERGETINIS RECEPTAS 

 ( LAPKRIČIO 23 – 29 D.)

Šią pirmą žiemos sniegą pasitinkančią savaitę Fortūna, besijaudindama dėl mūsų nesugebėjimo apsiginti nuo koronaviruso, skatina visus būti dėmesingiais sau, siunčia protingas meilės gyvenimui mintis, kurios taip reikalingos šiuo metu.

SU POZITYVUMO ENERGETINIU SKYDU PRIEŠ KORONAVIRUSĄ

Kodėl nežiūrint visų pastangų sergančių koronavirusu ne mažėja, o tik gausėja? Kodėl po švenčių, Vėlinių užsikrėtusių dar labiau padaugėjo? O juk laukia Kalėdos, Naujieji metai, pačios didžiausios šventės, kelionės, susitikimai, tradiciniai apsikabinimai – visa tai ir virusų paplitimo progos…

Kuo daugiau užsikrėtusiųjų, tuo daugiau suserga šiandien dar esantys sveiki. Pasikalbėkime ne apie tai, ką Sveikatos ministerija ir kiti nepadarė (mes to nepakeisime), o apie tai, ką galime, ką turime padaryti patys, kad apsisaugotume, kad sveiki sutiktume ir Kalėdas, ir pavasarį, ir vasarą…

Tepadeda mums mąstymas.

Sutelkę mintis, šiuo metu mes laikomės dviejų pagrindinių apsauginių taisyklių: dėvime kaukes ir laikomės socialinio atstumo. Kai kurie dėmesingesni gydytojai perspėja, kad vis dėlto labai svarbus ir mūsų asmeninis elgesys.

Pagalvokime. Štai važiuojame autobusu, stengiamės laikytis nurodyto atstumo, o plikomis rankomis laikomės už turėklų, kėdžių atlošų… – ir tą 2 metrų atstumą sunuliname, paverčiame jį niekiniu, nes virusais pasidaliname tiesiogiai – be jokio atstumo.

Sakykime, grįžome iš miesto „švarūs“, bet čiupdami vėl plikomis rankomis už daugiabučio durų rankenų susilyginame su pačiais nešvariausiais kaimynais. Užtenka vieno sergančiojo, kad taip elgdamiesi ir mes papildytume užsikrėtusiųjų liūdnąją statistiką.

Kinija, kuri stebuklingai greitai sutramdė virusų plitimą, vos prasidėjus epidemijai, kaip vieną pirmųjų priemonių, įvedė visų durų, liftų ir kt. bekontaktinį valdymą. Mes to ilgai neturėsime, todėl pasinaudokime paprastesne stebuklinga priemone – pirštinėmis. Pakaktų kišenėje turėti bent vieną pirštinę ir ją užsidėti visada, kai reikia liestis prie „bendruomeninių“ daiktų – autobuse, parduotuvėse, atidarant duris… Vien tai žymia dalimi sumažintume pasidalinimą virusais, išsigelbėtume nuo tos klastingos (sakyčiau – prašančios mūsų dėmesingumo) ligos.

Mąstykime toliau. Tikra mūsų „savadarbė bomba“ – lietuviškos užstalės, šeimyninės šventės, susiėjimai su ritualiniais apsikabinimais, pasiglėbesčiavimais, bučiniais ir bučinukais. Mes greitai pripratome prie kompiuterinių žaidimų, serialų, knygų neskaitymo, bet iškilus būtinybei prisitaikyti prie naujų pandeminių sąlygų tampame inertiški sunkiasvoriai, senobiškai tradiciški.

Argi sunku išmokti pasisveikinti, pavyzdžiui, imituojant apsikabinimą stovint per metrą, pasiųsti oro bučinį, ar sunku su artimaisiais mintyse pajausti dvasinį ryšį, susitikti kuo rečiau, o susitikus atsisakyti senoviškų rankų pakratymo, prie stalo laikytis bent per ištiestų rankų atstumą?

Ar sunku grįžus į namus pirmu judesiu nusiplovus rankas persirengti, dezinfekuoti mobilųjį telefoną, raktus, liestas durų rankenas? Per televiziją juk ne kartą matėme, kaip gydytojai apsirengia eidami į raudonąją zoną, kur gydomi užsikrėtę koronavirusu, kaip jie nusirengia grįžę iš jos. Juk dabar mes visi jau gyvename raudonoje zonoje, o keistis vis dar nelinkę.

Ar sunku laikytis šių ir kitų pandemininės higienos smulkmeniškų reikalavimų, kai tas mažmožis ir lemia tai, kad pasiekėme tą skaudžią raudonąją koronaviruso zoną, kad sergančiųjų ne mažėja, o daugėja?

Vieniems tai lengva, kitiems (deja, daugumai) – sunku, kadangi norint bet ką pasiekti reikia tam skirti ir laiko, ir dėmesio. Jeigu asmuo laiką skiria kažkam kitam (dietai, būstui, drabužiams, kosmetikai ir t. t.), o ne savo mintims, jausmams, tai sunku protu, širdimi pajusti tą žmogišką rūpestį savimi, kuris generuoja meilę sau ir gyvenimui – kuria pozityvumo energetiką.

Gydytojai, psichologai vienareikšmiai tvirtina, kad pozityvumas ne tik sutelkia dėmesį į esminius dalykus (šiuo atveju į pandeminines problemas), bet ir stiprina imunitetą, padeda išsaugoti sveikatą net ir puolant koronavirusui.

Vadinasi, mokėti džiaugtis gyvenimu, ypač tuomet, kai tarsi ir nėra kuo džiaugtis, mylėti save – tai ne poetų išmonė, ne kokių aristokratų išmislas, o būtinybė, širdies dovana sau.

Mylintis gyvenimą ir save žmogus su meile saugos save, vidinės energetikos dėka kontroliuos savo elgesį, savaime vengs kontaktų su virusais, o svarbiausia – jo pozityvus nusiteikimas, jo pozityvioji energetika stiprins sveikatą ir imunitetą.

Todėl, kaip bebūtų sunku, iš visų jėgų generuokite savo pozityviąją energetiką, visur – knygose, žmonėse, bendravime (net ir nuotoliniu būdu), gamtoje, prisiminimuose ir t. t. – ieškokite pozityvios nuotaikos šaltinių.

Egoterapija (rūpestis savimi) – viena svarbiausių mano vedamų seminarų temų. Apie tai galite pasiskaityti mūsų svetainėje www.tryszvaigzdutes.lt. Gyvai apie tai dalinuosi YouTube, rašau knygose (Vaistažodžiai ir kt.).

Būkite sveiki, pozityvūs ir egoterapiški.

♦♦

P.S. Kasdien (nuo 12 iki 13) – „Mūsų energetinio bendravimo valanda“. Laukiu Jūsų tel. 8687 75147. 

Related posts