BŪTIS: SENJORŲ DIENOS / KELININKAI / KŪRYBA
JUOZO STEPANKEVIČIAUS
9
PRISIMINIMŲ AIDAI APIE
KELIUS
JUOZAS STEPANKEVIČIUS, www.dirst.lt
2020 -12 – 08
♦♦
Tiktai keliai suartins žmones,
Tik per kelius sugrįžta toluma!
2006 – 05 – 06
Apie kelius žinome nuo tada, kai atsirado žmogus, kuris eidamas į medžioklės ir žvejybos vietas pramynė takus, o vėliau prisijaukino laukinius gyvūnus.
Dabartiniame pasaulyje keliai atspindi valstybės išsivystymo lygį, ekonomikos raidą. Kuo jie geresni, tuošalis turtingesnė. Ne veltui vienos naujos Azijos valstybės prezidentas yra pasakęs, jog šalį pradėsime kurti „nuo duonos, mokyklų ir kelių“. Ką reiškia šie žodžiai, turbūt, visi suprantame.
Tačiau tas lygis ne taip greitai gaunamas. Lietuvoje jis kilo labai sunkiai, tad ir kelių istorija sudėtinga, o ji mums žinoma nuo Romos imperijos laikų, taip pat prekiaujant su Pietų Europos valstybėmis „Gintaro keliu“.
Vėliau gi, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais, reikėjo pasiekti ir Juodąją jūrą. Tai buvo traktai. XIV a. Vilniuje, jau Lietuvos sostinėje, tokių vieškelių buvo, nes jie būtini siekiant valdyti valstybę, ja rūpintis.
XIX a. viduryje, prie caro, per Lietuvą pradėti tiesti pirmieji plentai Sankt Peterburgas – Varšuva (per Daugpilį, Uteną, Kauną, Suvalkus) ir Sankt Peterburgas – Karaliaučius (per Šiaulius, Tauragę).
Po Pirmojo pasaulinio karo šaliai atgavus nepriklausomybę reikėjo atstatyti sugriautą ir taip menką kelių ūkį. Sustiprėjus ekonomikai buvo baigtas tiesti Žemaičių plentas, kuris Kauną sujungė su Baltijos pajūriu. Tuo laiku Vilniaus kraštas buvo okupuotas lenkų ir kelias Vilnius – Kaunas merdėjo.
Bus daugiau
