BŪTIS: KULTŪRA, TRADICIJOS
JONO PAULAUSKO
31
DIRST: ŠVENTINIAI SVEIKINIMAI
2020 – 12 – 24
SVEIKI, SULAUKĘ KŪČIŲ VAKARIENĖS IR ŠV. KALĖDŲ!
SU GERIAUSIAIS PALINKĖJIMAIS!
##
Kai Kūčiukai jau šalti ir visi visi girti,
Kalėdų Senio nenuvilk ir šiandien nenusimink,
Kad mėsos šiandien negausi,
Bet užtat pasmaližiausi.
Jei nemėgsti saldumynų tai išgerk raudono vyno,
Gal apsvaigsi truputuką, gal išgersi dar stikliuką.
Tik per daug neprisigerk ir eglutės nenuversk.
Su Kūčiom ir Kalėdom!
Gumšuoja miškas. Kur ne kur trobelė,
Atakusi nykiai švytinčiais langais.
Šerkšnoj liepsnoja deimantų ugnelės,
Tarytum plazdančios ant stalo žvakės,
Ar lyg vaikų maldoj nušvitę akys,
Sustojusių Kūčių džiaugsmingai įžangai.
Spragės pastogėje ledinės žvakės,
Pūs šiaurės vėjas, siaus laukuos žiema,
Ir viskas pildysis, ką motina pasakė,
Ant Kūčių stalo šieną skleisdama.
Ištirpo žvakių liepsnose,
Širdžių ledai ir šaltas laiko gruodas.
Ir vėl nušvito mūsų širdyse,
Vilties ugnis lyg pranašas paguodos.
Ramybės Kūčių vakarą.
Kūčių stalas žvakelėm mirgės,
Metų vargas atrodys toks lengvas.
O namai prisipildys,
Tikėjimo, gėrio versmės.
Tu ištieski kažkam artimam,
Nuo darbų gal pavargusią ranką
Ir širdingai linkėk,
Susitaikymo, ramybės, vilties.
Tegu šventinių žvakių liepsnose sudega visi vargai ir nesėkmės,
O ugnies šiluma Kūčioms teatneša santarvę, meilę ir tikrus draugus.
Kai užges paskutinė žvaigždutė,
Kai saulutė pro rūką tekės,
Pasibels ir į Tavo širdutę,
Tas stebuklas Kūčių nakties.
Su Šv. Kūčiomis.
Eglė, sniegas ir lemputės,
Kalakutas ir šakutės,
Tortas, žvakės, skrandžio bėdos,
Visa tai yra Kalėdos!
##
Jau Kalėdų senis lipa stogu,
Tuoj į kaminą kakos.
Jei buvai tu šiemet blogas,
Neišvengsi dovanos.
Su Šv. Kalėdom!
Šiemet dovanų nebus, nes Kalėdų seneliui depresija!
Snieguolė jį paliko ant ledo dėl besmegenio!
O nykštukai tebešvenčia Jonines!
Bet vis tiek – linksmų šv. Kalėdų!
##
Varva vaškas nuo žvakutės,
Vartos antis ant lėkštutės,
Eina senis su snieguole,
Dovanėles dovanoja,
Jeigu geras tu buvai,
Gausi šližiką dykai!
Tvarte žiurkės rengia puotą,
Girtas zuikis graužia šluotą,
Vilkas šerną miške ėda,
Visiems gera, nes Kalėdos!!!
Krinta baltos snaigės, sukasi ratu,
Aš su besmegeniu siurbiame kartu.
Griuvo besmegenis, o ir aš sykiu,
Tau linksmų Kalėdų linkime abu!
Speigas rūstus ir baltoji pūga,
Miega lyg meškos po lapų krūva.
Senelis Kalėdų, spjovė į šaltį,
Kinko kalėdinę žąsį į valtį.
Jo pareiga – net jei sniego nebus,
Mus aplankyt mažus ir senus.
Linksmų ir laimingų Šv. Kalėdų!
Po eglute linkiu Jums rasti
Pačių brangiausių dovanų:
Jėgų pradėtus darbus tęsti,
Stiprybės, polėkių, svajų,
Sveikatos taurę pilnutėlę,
Naujų minčių, skambių dainų,
Ir įkvėpimo kibirkštėlę,
Ir šypsenų – švelnių, šviesių.
Ar norim, ar ne, bet iš šalčio delnų
Kalėdos alsuoja į langą šerkšnu.
Šuoliuoja Naujieji žvaigždėtu taku –
Taip metai iš metų, ir viskas ratu.
Ar norim – nenorim, jie neša mus vėl
Į naują rytojų tikriausiai todėl,
Kad viską pradėtume jau be klaidų.
Ir meilė pripildytų širdis visų!
