BŪTIS: KULTŪRA, TRADICIJOS # WWW.DIRST.LT PUSLAPIS <143> ŠTAI IR KALĖDOS! # 2020 – 12 – 25

BŪTIS: KULTŪRA, TRADICIJOS 

  143

♦♦

ŠTAI IR KALĖDOS!

WWW.DIRST.LT 

2019 – 12 – 25              

Šaltinis: Interneto erdvė 

Dirst: jau ir  gruodžio 25 – oji. Taigi atėjo Kalėdos arba šv. Kalėdos. Tai senas šaknis turinti saulės sugrįžimo šventė.

Krikščioniškosios ištakos

Europoje paplitus krikščionybei bei senosioms tradicijoms susipynus su naujomis šv. Kalėdas imta minėti kaip Jėzaus gimimo šventę, kurios švenčiamos gruodžio 25 d.

Kristaus gimimo istorija daugiausia remiasi Mato ir Luko evangelijomis, pagal kurias Kristų pagimdė mergelė Marija Betliejuje, kur ji su savo vyru Juozapu buvo laikinai apsistoję.

Pasekėjų manymu, Kristaus gimimas – tai išsipildžiusios judaizmo pranašystės apie mesiją (pranašą). 

Senosios tradicijos Lietuvoje

Lietuvoje per Kalėdas būdavo keliamasi anksti, nudengiamas Kūčių stalas, žiūrima, ar neapsilankė vėlės. Nuo stalo nuimtą šieną dalindavo gyvuliams.

Tradicinis Kalėdų valgis buvo šerniena arba kiauliena.

Prieš šią šventę neretai skersdavo kiaulę ir atlikdavo atitinkamas apeigas. Jos galvą papuošdavo žalumynais. Kiaulienos valgymas bei aukojimas buvo magiška priemonė padidinti žemės derlingumui.

Pirmą Kalėdų dieną žmonės rimtai nusiteikdavo, niekur neidavo, nieko nedirbdavo, užsiimdavo būrimais.

Svarbią reikšmę turėjo linkėjimai bei sveikinimai. Tokias apeigas atlikinėjo žyniai, persirengėliai. Vėliau šis paprotys išliko kaip vaikščiojimas persivilkus Kalėdų Seneliu arba Kalėda.

Vėliau kalėdojimo iškilmes pradėjo atlikinėti patys valstiečiai, lankydami vieni kitus, persivilkę gyvuliais, nepažįstamais žmonėmis. Ypač svarbų vaidmenį atlikdavo persirenginėjimas ožiais ir jaučiais, kurie simbolizuodavo vaisingumą bei derlingumą.

Kalėdojimas prasidėdavo per Kalėdas ir trukdavo iki Trijų Karalių.

Tokių švenčių dainoms būdingi priedainiai „leliu kalėda“, „leliumai“, „alelium kalėda“, „aladumai ladum“. Jose garbinama sugrįžtanti saulė, kuri giesmėse vaizduojama moterimi su perlų vainiku ir kitaip. Dažnas žydinčio medžio motyvas, simbolizuojantis pasaulio medį, taip pat besiartinantį pavasarį. Neretai minimas devyniaragis elnias, garbintas kaip žiemos nugalėtojas, atgimstančio pavasario simbolis.

Namai buvo puošiami eglių šakomis. Tik neaišku, ar jos pačios dabintos.

Laikotarpis nuo Kalėdų iki Trijų karalių vadintas tarpušvenčiais, tarpkalėdžiais ir pan., o tų dienų vakarais žmonės nieko nedirbo, bijodami antgamtinių esybių, dvasių. 

Etimologija

Lietuvių kalba senasis šventės pavadinimas išliko ir krikščioniškai šventei. Žodžio etimologija nėra visai aiški. Ji siejama su kolo – ratu, savo ruožtu susijusiu su soliarine mitologija. Kitų ž. koliada skirstomas į kolo – ratą bei Ladą – deivę. Treti žodį kildina iš lot. calendae „pirmos mėnesio dienos“, kuris galbūt susijęs su lot. calare. Tai gali būti skolinys iš baltarusių koljadá, panašiai kaip žinomas iš Latgalijos ž. kalada „išmalda, „plotkelė“ Kalėdos metu“ (Lietuvoje plotkelė labiau žinoma kaip kalėdaitis). Taip pat lenkų kolęda.

Kitose kalbose krikščioniškos ir nekrikščioniškos Kalėdos gali būti ryškiau atskirtos. Anglų kalbos Christmas kilęs iš senosios anglų k. Cristes mæsse – „Kristaus mišios“. Kitas Kalėdų metui pavadinti vartojamas terminas Yule (arba Yuletide) yra susijęs su senosiomis germanų tradicijomis.

Šv. Kalėdos šiandien

Šiuolaikiniame pasaulyješv. Kalėdos tapo ekonomiškai itin svarbia švente, susieta su dovanų pirkimu ir dovanojimu, Kalėdų Seneliu, saldumynais, įvairiaiss žaisliukais, blizgučiais puoštomis eglutėmis ir pan. Miestai gražinami mirgančiomis lemputėmis, prekybininkai kasmet vis anksčiau ima siūlyti šventines nuolaidas.

Dovanų pirkimas neretai tampa galvosūkiu: nenuostabu, kad Kalėdos sukelia didelį stresą.

Viešosiose vietose visame pasaulyje skamba tos pačios melodijos: „Jingle Bells“, „We wish you a merry Christmas“ ir kt.

Neretai prabylama apie tai, kad Kalėdos praranda šventės kaip „švento laiko“ prasmę: jos vis labiau sukomercinamos, tampa prievole. 

Related posts