BŪTIS: KULTŪRA, TRADICIJOS # GINTAUTO ČERNECKIO PUSLAPIS <6> ŽEMAIČIŲ BIBLIOFILAS Nr. 10 (TĘSINYS) TOMO PETREIKIO STRAIPSNIS # 2021 – 02 – 04

BŪTIS: KULTŪRA, TRADICIJOS

GINTAUTO ČERNECKIO

6

SIMONO DAUKANTO BIBLIOFILŲ KLUBO LAIKRAŠTIS *2020 M. GRUODŽIO 26 D. ŠEŠTADIENIS * ISSN 1392 – 9100 * NR. 10

TOMAS PETREIKIS

 Martyno Mažvydo ir Simono Daukanto bibliofilų klubų narys

Martyno Mažvydo bibliofilų klubui – 50 metų

Martyno Mažvydo bibliofilų klubas savo istoriją skaičiuoja nuo 1970 m. birželio 5 d., kai knygai ir Lietuvos kultūrai neabejingų vyrų ratelis – Juozapas Šimkus (1920–2016), Romualdas Šalūga (1926–1993), Vytautas Raudeliūnas (1930–2002), Ipolitas Ledas (1935–2015) ir Albinas Vaičiūnas (g. 1933) – susirinko į pirmąjį Vilniaus knygos bičiulių klubo posėdį. Tai buvo neformali organizacija, niekur neregistruota ir nepatvirtinta, veikusi vien dėl jos narių ir ypač klubo pirmininko R. Šalūgos entuziazmo. Klubas rinkdavosi kas dvi savaites įvairiuose Vilniaus knygynuose, o nuo 1972 m. – Vilniaus universiteto Socialinių tyrimų laboratorijoje ir Istorijos fakultete. Per keletą metų klubas išaugo iki 18 narių. Brežnevinio sąstingio metais įsikūrusi nelegali bibliofilų organizacija veikė iki 1975 m. Išsiskirstymo priežastis nulėmė ryškėjantys vidiniai nesutarimai, o didėjantis klubo narių skaičius pritraukė ir sovietinio saugumo dėmesį. Reikėjo daryti pertrauką.

Neformali savišvietos organizacija, veikdama kaip bendraminčių būrelis, negalėjo visiškai atsiskleisti, bet penkeri klubo veiklos metai nepraėjo be pėdsakų. 1977 m. kovo 1 d. organizaciją atkūrus kaip Vilniaus Mažvydo knygos bičiulių klubą į jos sudėtį įėjo veiklesni Vilniaus knygos bičiulių klubo nariai. Pagrindą legalizuoti klubą sudarė 1974 m. įsteigta Lietuvos TSR savanoriška knygos bičiulių draugija.  

Formaliai pastarosios draugijos Vilniaus miesto skyriaus žinioje buvęs Vilniaus Mažvydo knygos bičiulių klubas 1977 m. vienijo 19 narių. Klubas pagal 1977 m. kovo 15 d. įstatus turėjo Knygos bičiulių ir Ekslibriso ir knygos grafikos sekcijas. Vilniaus Mažvydo knygos bičiulių klubą valdė 7 asmenų taryba, o aukščiausiasis organas buvo visuotinis narių susirinkimas. Tarybos pirmininko pareigas ėjo Vilniaus universiteto docentas, vėliau profesorius Vladas Žukas (1925– 2014), istorikas R. Šalūga pirmininkavo Knygos bičiulių sekcijai, o dailininkas Valerijonas Vytautas Jucys (1930–2016) – Ekslibriso ir knygos grafikos sekcijai. Pastaroji sekcija savo veiklą pradėjo 1981 m., kitais metais virsdama savarankišku Vilniaus ekslibrisininkų klubu. Klubas vadovaujant V.Žukui vienijo 20–30 asmenų būrį.

Klubo posėdis. Vilniaus universiteto biblioteka. Pasisako prof. Vladas Žukas. Iš kairės: dr. Daiva Narbutienė, Tomas Petreikis, Vaida Jankauskaitė. Nijolės Šulgienės nuotr.

Mažvydiečių susirinkimai apėmė klubo narių ir svečių pranešimų skaitymus, leidinių parodas, naujų leidinių pristatymus ir kt. organizacinius klausimus. Pagrindinė veiklos forma buvo posėdžiai. Klubo nariai galėdavo laisviau įsigyti retesnių naujų leidinių, todėl būdavo sudaromi ir pageidaujamų įsigyti leidinių sąrašai. Antikvarinių leidinių įsigijimai klubo posėdžiuose buvo ribojami, vengiant komercinių interesų demonstravimo. V. Žukui vadovaujant klubui, buvo keliami tiriamojo pobūdžio reikalavimai, stengiantis organizacijos veiklą orientuoti į knygos kultūros pažinimo akiratį. Didesnio pritarimo šiam klubo veiklos keliui nebuvo rasta, bet vadovas stengėsi, kad ši kryptis dominuotų, klubo posėdžiuose nuolat kalbant apie tokios veiklos poreikį ir perspektyvas. Ekslibriso mėgėjų iniciatyva sėkmingai leisti ekslibrisų katalogai.

Išsiskyrus senųjų Vilniaus knygos bičiulių, kurių priešakyje buvo R.Šalūga, ir klubo pirmininko V. Žuko nuomonėms dėl klubo veiklos ir vis garsiau iš įvairių pusių sklindant signalams apie padidėjusį valdžios dėmesį klubui, atsirado poreikis keisti vadovą. Ieškota naujo vadovo, turinčio ne vien kultūros darbo patirties, bet ir aiškias politines pažiūras.

Martyno Mažvydo bibliofilų klubo vadovai Romualdas Šalūga 1970–1975 Vladas Žukas 1977–1981 Česlovas Kudaba 1981–1991 Albinas Vaičiūnas 1991–1993 Domas Kaunas 1993–1995; 1999–2003 Dainius Junevičius 1996; nuo 2019 m. Gintautas Trumpis 1997 Genovaitė Raguotienė 1998 Daiva Narbutienė 2004–2012 Inga Liepaitė 2013–2014 Tomas Petreikis 2014–2018

Svarbus buvo partiškumo klausimas, kuris nebuvo palankus LKP nepriklausiusiam V. Žukui. Esant ryškiam valdžios palaikymui, spaudžiant per Savanorišką knygos bičiulių draugiją, 1981 m. naujuoju pirmininku išrinktas geografas, Vilniaus universiteto profesorius Česlovas Kudaba (1934–1993). Pirmaisiais metais didesnių pokyčių klube nesimatė, bet jau nuo 1982 m. klubo veikla pradėjo įgauti masinį pobūdį. Tuo metu klubas vienijo 50 narių. Susidomėjimas ir toliau augo, kol 1985 m. narių skaičius padidėjo iki 63. Pasikeitus klubo vadovams ir sudėčiai, keitėsi ir organizacijos veiklos turinys, posėdžiuose didelį dėmesį skiriant svečiams, skaitantiems įvairaus turinio, dažnai su knygomis nesusijusius, pranešimus. Aktyviai keliauta po Lietuvą, rengti rašytojų minėjimai ir pan. Skirtingai nuo ankstesnių veiklos metų, Č. Kudabai vadovaujant klubui, jo turinys ženkliai universalėjo. Šis posūkis pradėjo nebetenkinti paties pokyčių iniciatoriaus R. Šalūgos ir kitų klubo narių (Domo Kauno, Ingridos Korsakaitės, Aurelijos Rabačiauskaitės). R. Šalūga kėlė mintį suformuoti „15 bibliofilų“ sekciją, taip atskiriant kolekcininkus nuo kultūra besidominčių narių, bet ir šios minties nepalaikė didesnioji klubo dalis.

Č. Kudabos pirmininkavimo metais Mažvydo klubo veiklos kryptis tiek pasikeitė, kad nutolimas nuo pirminės idėjos atrodė visiškai akivaizdus. Antra vertus, Sąjūdžio metai įtraukė visas legaliai veikusias lietuviškos dvasios organizacijas, todėl ši klubo kaita buvo neišvengiamas besikeičiančių politinių sąlygų padarinys. Klubo pirmininkas taip pat buvo aktyvus politinių procesų dalyvis, dalyvavo steigiant Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdį, buvo 1991 m. kovo 11 d. Nepriklausomybės akto signataras, Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputatas, įvairių visuomeninių organizacijų narys ir vadovas.

Iš Č. Kudabos pirmininko pareigas 1991 m. perėmė A. Vaičiūnas, pirmininkavęs iki 1993 m. įvykusio klubo veiklos sustabdymo. Dalis senųjų mažvydiečių, daugiausiai R. Šalūgos aplinkos žmonės, ir toliau bendravo neformaliai susirinkdami. Šie mažvydiečiai vėliau išleido knygą „Mažvydo klubas: Mažvydo knygos bičiulių klubo pėdsakais“ (2010). Likusi dalis mažvydiečių ir naujai prisijungę knygos tyrėjai 1993 m. lapkričio 3 d. įsteigė Martyno Mažvydo bibliofilų klubą, perimdami buvusio Vilniaus Mažvydo knygos bičiulių klubo palikimą.

Martyno Mažvydo bibliofilų klubą 1993 m. sudarė 29 nariai, pirmininku išrinktas Vilniaus universiteto profesorius D. Kaunas. Po metų vasario 2 d. patvirtinti ir kovo 3 d. Vilniaus miesto valdyboje įregistruoti nauji klubo įstatai. Klubui vadovavo vienų metų kadencijai renkama taryba ir pirmininkas. Klubas ryškiai pasuko bibliofilijos ir knygos kryptimi, telkė tiek besidominčius knyga, tiek knygos tyrėjus. Organizacija 1995 m. padidėjo iki 41 nario. Dažnokai keitėsi pirmininkai, bet pagrindinė klubo veiklos kryptis nepakito. 2002 m. priimti nauji įstatai valdybos (pakeitė tarybą) ir pirmininko kadenciją prailginant iki 2 m. Klubą globoja ir susirinkimams patalpas suteikė Vilniaus universiteto biblioteka. Rodoma pagalba ir klubo narių sąmoningumas sukūrė palankias sąlygas plėtoti įvairius sumanymus: leisti bibliofilijai skirtus leidinius, organizuoti konferencijas, rengti parodas, minėjimus, ekskursijas ir kt. Susiformavo įprastinių veiklų ciklas, nuolat kildavo naujų sumanymų. Klubo mėnesiniai posėdžiai tapo atviri visuomenei, kiekvienas besidomintis galėjo laisvai dalyvauti susirinkimuose, į veiklą įsitraukdavo studentai, dėstytojai ir kiti bibliofilija besidomintys vilniečiai. Palaikyti glaudesni ryšiai su Simono Daukanto bibliofilų klubu ir Vilniaus knygrišių gildija, Vilniaus universiteto ir Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekomis.

Klubo 40-ies metų sukakties minėjimas. Vilniaus universiteto biblioteka, 2010 05 28.
Klubo posėdžio svečias aktorius Juozas Budraitis ir Gintautas Trumpis. Vilniaus universiteto biblioteka, 2016 09 06. Autoriaus nuotr.

Penktasis klubo veiklos dešimtmetis atnešė naujų išbandymų. Bandyta aktyvinti klubo veiklą dažniau keičiant pirmininkus, atnaujinant valdybą, bet ilgainiui pradėjo trūkti veiklesnių kandidatų. Tikėtasi, kad su pirmininkų pasikeitimu ir valdybų atsinaujinimu atsiras daugiau dinamiškumo klube, susiklostys palankesnės sąlygos vystyti įvairesnes veiklas, bus lengviau pritraukti naujų klubo narių, iš esmės atsinaujins klubo sudėtis. Su kiekvienu vadovų pasikeitimu trumpai pagyvėdavo klubo veikla, bet po kurio laiko vėl iškildavo naujų lyderių paieškos problemos. Išsiskiriant klubo narių interesams, posėdžiai taip pat pradėjo nebesutelkti klubo, vis rečiau klubas posėdžių metu susirinkdavo skaitlingesnis. Klubas pastarąjį dešimtmetį vienijo nuo 28 (2012) iki 34 (2014) narių. Šiuo metu klubą sudaro 32 asmenys. Klubas susidūrė su senėjimu, kiekvienais metais klubo narių vidurkis vis arčiau stumiasi 69 m. link. Vyriausias klubo narys 90-ies, jauniausias – 32-ejų.

Martyno Mažvydo bibliofilų klube nuo jo įsikūrimo laiko varžėsi ir tebesivaržo akademinė dvasia ir laisvalaikio poreikiai. Vieniems klubas yra naujų žinių ir jų dalijimosi erdvė, kitiems – neformalaus bendravimo ir neįpareigojančio laisvalaikio praleidimo vieta. Akademinė veikla reikalauja nuolatinio įsitraukimo ir tai buvo galima pasiekti, kai klubo aktyvą sudarė mokslo pasaulyje besireiškiantys nariai. Laisvalaikio poreikiai mažiau imlūs laikui, bet ir jiems išpildyti retokai buvo atsigręžiama į save, dažniau ieškota įdomių pranešėjų ir veiklų už klubo ribų. Veiklų balansas – trapus pasirinkimas. Ilgainiui keičiantis susitelkimo reikmėms ir klubo narių veiklos galimybėms, greitai ateis diena, kai reikės penktą kartą užduoti Hamleto klausimą – būti ar nebūti?

Literatūra:

Liepaitė, Inga. Lietuvos bibliofilijos būties ir idėjų raiška sovietmečiu: daktaro disertacija. Vilnius, 2013. 280 p.

Liepaitė, Inga. Martyno Mažvydo bibliofilų klubas šiandien. Tarp knygų, 2013, nr. 9, p. 19–23.

M a r t y n o M a ž v y d o bibliofilų klubo įstatai. Vilnius, 1995. 8 p.

M a r t y n o M a ž v y d o bibliofilų klubas: žinių knygelė. Vilnius, 2002. 30, [1] p.

M a ž v y d o  k l u b a s: Mažvydo knygos bičiulių klubo pėdsakais. Vilnius, 2010. 159, [1] p.

Navickienė, Aušra. Martyno Mažvydo bibliofilų klubas atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. Knygotyra, 2002, t. 38, p. 147– 163.

Mažvydiečiai literato Vytauto Gasiūno namuose. Rokiškis, 2012 10 12. Iš kairės: D. Kaunas, Ž. Januška,T. Petreikis, G. Trumpis, D. Narbutienė ir V. Gasiūnas.

 Bus daugiau

Related posts