BŪTIS: KULTŪRA, TRADICIJOS # GINTAUTO ČERNECKIO PUSLAPIS <7> ŽEMAIČIŲ BIBLIOFILAS NR.10 (TĘSINYS) DALIOS ŠIMKUTĖS STRAIPSNIS # 2021 – 02 – 10

BŪTIS: KULTŪRA, TRADICIJOS

GINTAUTO ČERNECKIO

7

SIMONO DAUKANTO BIBLIOFILŲ KLUBO LAIKRAŠTIS *2020 M. GRUODŽIO 26 D. ŠEŠTADIENIS * ISSN 1392 – 9100 * NR. 10

DALIA ŠIMKUTĖ

Žemaičių dailės muziejaus Mokslinės bibliotekos vyr. bibliotekininkė

 Rūmuose atgims kunigaikščio Oginskio kurta biblioteka

Jau šių metų pabaigoje po Žemaičių dailės muziejaus vakarinės dalies restauracijos duris atvers atkurta biblioteka. Šioje patalpoje planuojama į ąžuolines spintas perkelti muziejaus sukauptą daugiau nei 900 senųjų spaudinių rinkinį, taip pat istoriko Zenono Ivinskio asmeninės bibliotekos senųjų spaudinių rinkinį.

Garsėjo inkunabulais

Kunigaikštis Mykolas Oginskis (1849–1902), Plungėje 1897 m. pasistatęs neorenesansinio stiliaus rūmus, jų antrajame aukšte įkūrė biblioteką, skaityklą, meno, archeologijos ir numizmatikos kolekcijas, taip pat šeimos archyvą, kurį tvarkė dr. J.Pačkovskis. Ši biblioteka garsėjo turtingumu, tarp leidinių buvo ir inkunabulų (šiuo metu žinomi du). Kaip manoma, Plungės bibliotekos pagrindą sudarė M. Oginskio senelio – kompozitoriaus, politiko Mykolo Kleopo Oginskio (1765–1833) – knygos, sukauptos dvare Zalesėje. Vėliau šie leidiniai buvo pervežti į Rietavo bei Plungės dvarus.

Pasak Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vyriausiosios metodininkės-tyrėjos Jadvygos Misiūnienės, apie tai, kad M. K. Oginskio giminaičiai buvo išsilavinę, skaitantys žmonės, liudija Lietuvos valstybės istorijos archyve išlikęs Mykolo Kleopo prosenelio, Vitebsko vaivados Marcijono Mykolo Oginskio (1672–1750), sudarytas bibliotekos knygų sąrašas bei jo tėvo – Trakų vaivados Andriaus Ignoto Oginskio (1739–1787) – bibliotekos katalogas, parengtas 1786 m. moky tojo Žano Rolė Guzovo dvare.

J. Misiūnienės teigimu, po M. K. Oginskio mirties jo sūnus Irenėjus Kleopas Oginskis (1808– 1863) perkėlė tėvo biblioteką į Rietavą. Vėliau, manoma, tėvo ir senelio kauptus leidinius į savo dvaro biblioteką Plungėje parsivežė kunigaikštis M.Oginskis. Spėjama, kad turtinga paskutiniojo Plungės valdytojo biblioteka naudojosi ne tik jų šeima, bet ir svečiai, tarnautojai, orkestro muzikantai, mokytojai.

Mirus kunigaikščiui, Plungės dvarą valdė jo žmona Marija Skuževska – Oginskienė (1857–1945), kuri Pirmojo pasaulinio karo metu išvyko į Poznanę ir į Lietuvą nebegrįžo. Vokiečių okupacijos metais vertingesnius leidinius atrinko ir išsigabeno okupantai. 1919 m. gruodžio mėn. įsteigus Valstybės centrinį knygyną (t. y. biblioteką), šiam vadovauti iš Vilniaus buvo pakviestas Eduardas Volteris. Bibliotekai buvo suteikta teisė nusavinti Lietuvoje be priežiūros paliktas įstaigų bibliotekas, registruoti ir prižiūrėti be savininkų likusius privačius knygų rinkinius. Į šią biblioteką buvo renkamos ir vežamos iš dvarų be šeimininkų likusios knygos. Šiuo būdu Švietimo ministerijos sudarytos 1920–1921 m. ekspedicijos iš Plungės bei Rietavo dvarų pargabeno knygas ir archyvus į Kauno ir Šiaulių centrinius knygynus. Bet po Antrojo pasaulinio karo išdalinus Šiaulių centrinį knygą ir Vytauto Didžiojo universiteto biblioteką, Oginskių knygos buvo išsklaidytos. Todėl šiuo metu Oginskių šeimai priklausiusių knygų galima rasti Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo, Vilniaus universiteto, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių, Kauno apskrities viešojoje, Kauno technologijos universiteto bibliotekose, Nacionaliniame M. K.Čiurlionio dailės muziejuje ir, žinoma, keletas dovanotų leidinių saugoma ir Žemaičių dailės muziejuje.

Atkurs interjerą

Vykdant Europos Sąjungos finansuojamą projektą „Plungės dvaro sodybos Mykolo Oginskio rūmų rekonstravimas ir modernizavimas kuriant aukštesnę kultūros paslaugų kokybę“ dar 2020- aisiais planuojama baigti muziejaus vakarinės dalies restauraciją. Jos metu dvaro antrajame aukšte bus atkurta kadaise čia buvusi biblioteka. Kaip ši patalpa atrodė, galima pamatyti iš muziejaus archyve saugomos išlikusios nespalvotos fotografijos: lubos iš gipso lipdinių, virš masyvių dvivėrių medinių durų – medinis Oginskių giminės herbas, knygos laikomos aukštose, tamsaus medžio uždaromose spintose. Architektės restauratorės Gražinos Kirdeikienės teigimu, iš išlikusios nuotraukos labai tiksliai apskaičiuota, kiek gipso lipdinių reikia naujosios bibliotekos luboms, kaip jie išdėstyti. Jos manymu, šie lipdiniai XIX–XX a. buvo gaminami pramoniniu būdu, juos užsisakydavo iš katalogų.

Muziejaus vadovas Alvidas Bakanauskas atskleidė, jog šioje atkuriamoje 36 kvadratinių metrų ploto patalpoje grindys bus išklotos raštuotu kietmedžiu, lubos papuoštos mažomis gipso dalelėmis – 144 kesonais, taip pat virš durų bus iš medžio atkurtas Oginskių herbas. Naujojoje bibliotekoje leidiniai bus sudėti į aukštas, iš tamsaus ąžuolo pagamintas, stiklinėmis durelėmis uždaromas spintas. Į jas bus perkeltas Žemaičių dailės muziejuje sukauptas senųjų spaudinių fondas. Jį sudaro lietuviškos spaudos draudimo laikotarpio (1864–1904) leidiniai, taip pat tarpukariu išleista grožinė, istorinė, religinė literatūra, periodika. Šiame fonde išskirtinę vertę turi kelios M. Oginskio bibliotekai priklausiusios, muziejui padovanotos knygos. Biblioteka jau turi sukaupusi daugiau nei devynių šimtų senųjų spaudinių rinkinį.

Čia lankytojai galės naudotis ir iš Plungės kilusio istoriko Zenono Ivinskio (1908–1971) palikimu – 805 leidiniais, išleistais XVI–XIX a. Šiame rinkinyje gausiausia istorinės tematikos literatūra apie Lietuvą, Lenkiją, Vokietiją, Prūsiją bei kitas kaimynines šalis, taip pat yra leidinių meno, religijos temomis, užsienio kalbomis gramatikų bei žodynų.

 ŽDM nuotr.

Literatūra:

Misiūnienė, Jadvyga. Mykolo Kleopo Oginskio ir jo palikuonių asmeniniai knygų rinkiniai: Zalesė, Rietavas, Plungė. Žemaičių saulutė, 2015, spalio 30 (nr. 19), p. 2, 3.

153 įdomiausi Lietuvos dvarai. Kaunas, 2011, p. 319.

Žemaičių dailės muziejus. Vilnius, 1997, p. 141.

 Bus daugiau

Related posts