BŪTIS: KULTŪRA, TRADICIJOS

GINTAUTO ČERNECKIO

11

SIMONO DAUKANTO BIBLIOFILŲ KLUBO LAIKRAŠTIS *2020 M. GRUODŽIO 26 D. ŠEŠTADIENIS * ISSN 1392 – 9100 * NR. 10

ILONA LINKEVIČIENĖ

Paroda – „Žmogus ir knyga vaizduojamajame mene“ – Žemaičių dailės muziejuje

Knygos keliu – šviesos link

2019 m. lapkričio mėn. 23 d. Žemaičių dailės muziejuje Plungėje vyko Simono Daukanto bibliofilų klubo 35-ies metų sukakties minėjimas. Šia proga muziejuje buvo atidaryta klubo vadovo, istorijos mokytojo, literato, kolekcininko Gintauto Černeckio skulptūrėlių ir atvirukų paroda „Žmogus su knyga“.

Pastaraisiais dešimtmečiais plungiškius ir jų svečius įvairiausiais renginiais lepina miesto kultūros įstaigos: viešoji biblioteka, kultūros centras, Žemaičių dailės muziejus, M. K. Oginskio meno mokykla. Vietiniams gyventojams tapo įprasta, kai kultūra skverbiasi į kiekvieno gyvenimą įvairiais pavidalais: koncertais, konferencijomis, festivaliais, parodų atidarymais, knygų pristatymais, susitikimais su kūrėjais, kitais renginiais.

Šiame Plungėje vykstančių kultūrinių renginių sraute ypatingo dėmesio nusipelno bibliofilų klubo 35 metų sukakties paminėjimas. Ne vien todėl, kad į šį renginį susirinko knygos mėgėjai pasidalinti prisiminimais apie klubo veiklos pradžią ir nuveiktus darbus. Svarbu tai, jog čia buvo galima pamatyti, kaip geroji dvasiškai tobulėjančio žmogaus patirtis perduodama jaunajai kartai – tai leidžia išsaugoti kultūros tradicijas. Be to, kiekvienam dalyviui tai buvo neįkainojama galimybė susikaupti, įsiklausyti ir kitaip pažvelgti į tyliąsias kultūros gelmes ir erdves.

Kelias saulėto žmogaus link prasideda… nuo vaikystės

33 m. bibliofilų klubui vadovaujantis mokytojas G. Černeckis, teikdamas pirmenybę knygos kultūros tradicijų puoselėjimui, renginio pradžią patikėjo jaunimui. Duoną ant lininės juostos įnešė penkerių metukų Austėja Talijūnaitė, lankanti Mažąjį Klaipėdos licėjų, bei dešimtmetės Gabija Balčėtytė ir Gabrielė Talijūnaitė iš Klaipėdos licėjaus. Trispalvės žvakės liepsna ir jaunimo atliekami muzikiniai klasikiniai kūriniai bei skaitomuose posmuose besiliejančios mintys apie meilę spausdintam lietuviškam žodžiui sukūrė iškilmingą nuotaiką. G. Černeckio lakonikų ciklą „Lietuviško žodžio kalvėj“ skaitė jo buvę auklėtiniai, dabar Plungės „Saulės“ gimnazijos mokiniai: Laura Bertašiūtė (Simono Daukanto bibliofilų klubo narė), Brigita Dyburytė, Simona Drackytė, Paulius Kniūkšta, Dovilė Kubiliūtė, Evelina Stancikaitė, Eligijus Šalkauskas, Rūta Šukytė ir prie jų prisijungusi Simono Daukanto bibliofilų klubo narė Agnė Staupelytė. Literatūrinę – meninę kompoziciją parengė „Saulės“ gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė, dabartinė jų auklėtoja Ramutė Damulienė.

„Knygos visada vienydavo žmones, sukurdamos tam tikrą ryšį. Taip jos vienija ir Simono Daukanto bibliofilų klubą, kuriame yra moksleivių, mėgstančių knygas. Jauniausi klubo nariai pradeda ieškoti tikrojo „aš“, skaitydami klasikinę literatūrą, stengiasi perprasti išmintingų tekstų reikšmę, juos prisiminti ir įsisąmoninti. Ne vienam jų knygos tampa gyvenimo būdu, išraiška, net komunikavimo proceso dalimi. Jaunam žmogui dažnai reikia stumtelėjimo į priekį, keleto padrąsinančių žodžių ir apsisprendimo galimybės. […] Užteko vos kelių valandų susipažinti su kiek kitokiu, dar nepaliestu pasauliu. Su knygų pasauliu, kuriame tarp puslapių šnabžda išmintis“. Tokie moksleivės Agnės Zėringytės įspūdžiai, apsilankius bibliofilų klubo susirinkime („Žemaičių bibliofilas, 2017, nr. 7). Svarbu tikrąsias vertybes puoselėti nuo pat mažų dienų.

Tautinės kultūros kūrimas vienija… Nuo intencijos iki gerų darbų

S. Daukanto bibliofilų klubo renginyje dalyvavo klubo pirmieji nariai: Gintaras Morkis – knygelės „Nuo Kalvių per Lietuvą link Vilniaus“ (1999) autorius bei iš Tauragės atvykęs pirmasis klubo vadovas Česlovas Vaupšas. Klubas niekada nebuvo itin gausus – narių skaičius siekdavęs iki keliolikos žmonių. Užtat veikla buvusi intensyvi visus tuos dešimtmečius. Pavyzdžiui, klubo susirinkimai vykdavo disciplinuotai kiekvieno mėnesio 10 dieną. „Tokį tempą ne visi atlaikydavom, – šypsodamasi dalinosi prisiminimais Plungės viešosios bibliotekos direktorė Violeta Skierienė. – Kaskart gaudavom užduotį parengti kitam susirinkimui vos ne mokslinį pranešimą, kuriam pasiruošti reikėdavo perskaityti kelias rimtas knygas! O susibūrimai prie arbatos puodelio, kaip prisimenu, trukdavo iki vėlumos“.

Renginyje mintimis apie Žemaičių bibliofilų sąjūdį ir klubo veiklą pasidalino laikraščio „Žemaičių bibliofilas“ techninis redaktorius, Simono Daukanto ir Martyno Mažvydo bibliofilų klubo narys dr. Tomas Petreikis ir laikraščio kalbos redaktorė, Simono Daukanto bibliofilų klubo narė Giedrė Petreikienė.

Iš tiesų, pasak G. Černeckio, Simono Daukanto bibliofilų klubas yra sukūręs savitą veiklos modelį, kuris pagrindė organizuotos veiklos principus, pritraukė platesnį knygotyrininkų ir knygos kultūrai neabejingų bičiulių ratą, siekė atsinaujinimo ir savo veiklos tęstinumo. Tai pavyko organizuotumo, saviugdos, humanistinės pasaulėžiūros ir kryptingos veiklos – periodinių susirinkimų, konferencijų, konkursų ir viktorinų rengimo, kitų renginių, kaip antai, – vakarai su gera knyga Plungės bibliotekoje, žygiai su knyga kuprinėje, dalyvavimai M. Valančiaus raštų meninio skaitymo šventėje, knygnešio dienos minėjimai, organizuotų išvykų į Vilniaus knygų mugę – dėka. Išleista nemažai leidinių: laikraštis „Žemaičių bibliofilas“, periodinis „Bibliofilo puslapis“ laikraštis „Plungė“, „Biliofilo lentynėlė“ laikraštis „Žemaičių saulutė“.[1]

Gražios bibliofilų klubo šventės proga savo mokytoją G. Černeckį pasveikino buvusios pirmosios auklėtinės, atvykusios iš Klaipėdos, – Lina Milvydienė ir Rasa Kudabienė. Jos su klasės folkloriniu ansambliu giedojo Mažosios Lietuvos himną per pirmuosius Daukanto skaitymus Plungėje 1988 m. ir dalyvavo blaivybės žygyje dviračiais vyskupo M. Valančiaus keliais 1989 m.

Renginyje sveikinimo žodžius tarė bibliofilų laikraščio bendradarbė Gražina Talijūnienė iš Klaipėdos, literatas Vygantas Pronckus bei G. Černeckio buvę klasės draugai – Zita Jundulaitė iš JAV, kuri finansiškai rėmė „Žemaičių bibliofilo“ leidybą ir prisidėjo prie skulptūrėlių kolekcijos formavimo, bei Vladas Kemtys iš Rygos. Šventinio renginio pirmąją dalį užbaigė Žemaičių dailės muziejaus direktorius Alvidas Bakanauskas, visada maloniai įsileidžiantis bibliofilus į muziejaus erdves.

„Skaitantysis yra gražus“

Antroji renginio dalis prasidėjo Žemaičių dailės muziejaus Mokslinėje bibliotekoje. Joje vyko G. Černeckio skulptūrėlių ir atvirukų parodos „Žmogus su knyga“ atidarymas. Parodą apibendrino Simono Daukanto bibliofilų klubo narys Mindaugas Talijūnas. Eksponatus pristatė parodos autorius, nusprendęs praverti visuomenei savo asmeninės bibliotekos duris ir atskleisti jos neatsiejamą dalį: sukauptų atvirukų, skulptūrėlių, autorinių knygų iliustracijų, ekslibrisų, „Bibliofilo lentynėlės“, „Bibliofilo puslapių“, laikraščio „Žemaičių bibliofilas“ rinkinius.

G. Černeckio knygų rinkinys kaupėsi nuo 1984 m., bet kryptingo knygų kolekcionavimo pradžia reikėtų laikyti 1994-uosius, kai Simono Daukanto knygos mėgėjų klubas buvo pertvarkytas bibliofilinės veiklos pagrindu. Tuo metu dailininkė Aldona Ruibienė sukūrė klubo ekslibrisą. Klubo vadovas pageidavo, kad ekslibrise būtų S.Daukanto paminklo Papilėje siluetas, vaizduojantis Lietuvos istoriką su knyga rankoje: Vinco Grybo sukurtas vienas iš gražiausių Lietuvos monumentų siunčia žinią tautiečiams gyventi šviesoje. Kitos kolekcijos formavosi pamažu, daugiausia dovanų keliu. Atvirukai ir skulptūrėlės atkeliavo iš Didžiosios Britanijos, JAV, Prancūzijos, Italijos, Vokietijos, Ispanijos ir Rusijos. Kai kurie eksponatai buvo įsigyti mainų būdu ar nupirkti iš bukinistų.

Paroda susideda iš 4 dalių. Pirmoji dalis – atvirukų rinkinys, kurį sudaro du skyriai (knyga, žmogus su knyga). Antroji – skulptūrėlių ir dekoratyvinių lėkščių rinkinys. Šią dalį galima suskirstyti į 4 skyrius (knyga, žmogus su knyga, gyvūnai su knyga, funkcinė knyga). Trečioji – bibliofilų klubo narių straipsniai laikraščiuose: „Žemaičių saulutė“ (skelbti skyriuje „Bibliofilo lentynėlė“), „Plungė“ (išspausdinti skyriuje „Bibliofilo puslapiai“, iš viso 122), taip pat klubo laikraščio „Žemaičių bibliofilas“ numeriai. Ketvirtoji – G. Černeckio bibliotekai skirti ekslibrisai, jo autorinės knygos su dailininkės Gražinos Didelytės graviūromis.

Parodos autorius padėkojo mieliems Bičiuliams Romui Andriulaičiui, Z. Jundulaitei, Nijolei Lietuvninkaitei, Astai Gerdauskaitei, T. Petreikiui, Gintautui Trumpiui, dėl kurių rūpesčio susiformavo eksponuojami rinkiniai. Padėkos žodis tartas ir Žemaičių dailės muziejaus vadovams už nuoširdų bendravimą ir bendradarbiavimą bei paramą, puoselėjant bibliofilinę kultūrą.

Savita kultūros gėlė užaugo Plungėje…

Šiame renginyje tarsi per prizmę atsispindėjo tik kai kurie 35-ies metų Simono Daukanto bibliofilų klubo veiklos fragmentai – bet akivaizdu, jog per tokį trumpą laiką neįmanoma išsamiai aprėpti klubo veiklos. Bet kultūra – ne vien renginiai. Kultūros pagrindas – kuriantysis žmogus ir jo kūryba, peržengusi ribą, už kurios prasideda meno aukštumos. Štai tada ir nebeišsitenkama įprastuose apibrėžtuose rėmuose.

Tad pasibaigus renginiui pagrįstai kyla įvairiausių minčių: ar mūsų kultūringa visuomenė sugeba pamatyti Kūrėjo indėlį? Ar pajėgi tinkamai įvertinti tai jau šiandien? Ar tiesiog viskas bus palikta ateičiai ir istorijai, kaip tai atsitiko su kitais kultūros veikėjais šiandien prisipažįstant, jog ne kiekvienam atsiveria kuriančio žmogaus darbų gelmės, esmė ir tikroji prasmė.

Nuotraukų autorės: I. Linkevičienė, J. Motužienė, A. Talijūnienė.

 Bus daugiau