BŪTIS: KULTŪRA, TRADICIJOS

GINTAUTO ČERNECKIO

13

SIMONO DAUKANTO BIBLIOFILŲ KLUBO LAIKRAŠTIS *2020 M. GRUODŽIO 26 D. ŠEŠTADIENIS * ISSN 1392 – 9100 * NR. 10

GINTARĖ DŽIAUGYTĖ

Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų parodų koordinatorė

Apie parodą „Simonas Daukantas: „Aš dėl lietuvybės pamatus dedu“

Lietuvos istorines asmenybes paprastai pradedame pažinti dar mokykloje. Ten sužinome apie jų veiklą, indėlį ir reikšmę Lietuvos ir lietuvių tautos raidai, turtinant meno, literatūros ir kitas kultūros sritis. Skaitome jų tekstus, vadovėliuose išvystame reikšmingiausius darbus. Bet retai mūsų žinojimas peržengia išsamaus pažinimo ribas. Lietuvos muziejų ir kitų atminties institucijų rengiamos parodos tarsi padeda mums praturtinti mūsų turimus nespalvotus žinių paveikslus apie reikšmingas asmenybes, įvykius, procesus.

Pagrindinis Simono Daukanto rašytinio palikimo saugotojas – Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas – 2018-aisiais, kuriuos Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė Simono Daukanto metais, norėjo pirmojo Lietuvos istoriko asmenybę išsamiai pristatyti plačiajai visuomenei. Instituto direktorė prof. dr. Aušra Martišiūtė-Linartienė kreipėsi į Nacionalinį muziejų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmus ir pasiūlė rengti S. Daukanto veikalams skirtą parodą. Diskusijų metu nuspręsta įtraukti kiek įmanoma daugiau su S. Daukantu susijusio paveldo saugotojų.

2019 m. kovo 14 d. Valdovų rūmų muziejuje atidaryta paroda „Simonas Daukantas: „Aš dėl lietuvystės pamatus dedu“, suorganizuota bendradarbiaujant įvairioms Lietuvos atminties institucijoms: muziejams, bibliotekoms, Lietuvos valstybės istorijos archyvui ir privatiems asmenims. Pristatyta kiek daugiau nei 110 eksponatų, daugiausia dėmesio skirta S. Daukanto veiklą įamžinusiems jo paties veikalų rankraščiams. S. Daukanto biografiją pristatančioje parodos dalyje rodyti ir du unikalūs, vienetiniai išlikę, pačiam istorikui priskiriami daiktai – jo paties daryta kėdutė ir skrynelė, šiandien saugomi Šiaulių „Aušros“muziejuje.

Parodą lydėjo ir gausi renginių programa. Parodos turinį bei pristatomą S. Daukanto palikimą lankytojams geriau suprasti ir pažinti padėjo teminės mokslininkų paskaitos, meniniai pasirodymai, kurių metu atliktos S. Daukanto surinktos dainos, taip pat surengtos ekskursijos bei speciali edukacinė programa. Parodą aplankė apie 14 tūkst. lankytojų.

Visas parodoje su[1]rinktas ir pristatytas paveldas susistemintas ir įamžintas parodos kataloge. Įvadiniai prof. dr. Romos Bončkutės ir prof. dr. Brigitos Speičytės straipsniai išsamiau pristato S. Daukanto biografiją, darbus bei kūrybą. Katalogas pakartoja parodos struktūrą ir bent 17 skolintojų saugomą paveldą padalija į dvi temines dalis: „Simono Daukanto biografija ir darbai“ bei „Simono Daukanto atminimas“. Tai puikus ir gana išsamus leidinys, pristatantis skirtingose Lietuvos institucijose saugomą S. Daukanto palikimą ir jo atminimui įamžinti skirtus reliktus: pateikiama pagrindinė informacija apie parodoje rodytus eksponatus, tiksliai nurodoma, kur jie saugomi. Gausiai iliustruotas katalogas pristato S. Daukanto įamžinimo tendencijas – tai ypač svarbi tiek parodos, tiek katalogo dalis, kurioje atsiskleidžia, kad šios asmenybės atminimas ir įamžinimas įvairiomis formomis suklestėjo jau tarpukariu ir yra aktualus iki šiol, tiek privatiems menininkams, tiek valstybei.

 Bus daugiau