BŪTIS: PAMĄSTYMAI
ANDRIAUS ŠIMKAUS
84/140
DIRST: NE TIKĖTI MOKSLU, BET JĮ SUVOKTI…
ANDRIUS ŠIMKUS, www.dirst.lt
2021 – 06 – 18
,,Švietimas yra žmogaus išvadavimas iš nesavarankiškumo, dėl kurio žmogus pats kaltas. Nesavarankiškumas yra nesugebėjimas naudotis savo protu kitų nevadovaujamam. O žmogus pats kaltas dėl to, jei nesavarankiškumo priežastis yra ne proto stoka, bet stoka pasiryžimo bei drąsos naudotis savo protu kitų nevadovaujamam. Sapere aude! Turėk drąsos pats naudotis savo protu! Toks yra švietimo šūkis.“
I. Kantas
Sveiki,
skaudu dėl procesų, vykstančių mūsų visuomenėje – nesusikalbėjimas, susipriešinimas, segregacija ir kiti neigiami procesai.
Žmonės pradėti vertinti, kaip daiktai, tapo resursu, kuriais galima laisvai manipuliuoti siekiant savo tikslų.
Ir tai, manau, empatijos bei elementarios sąžinės (superego) trūkumas.
Kur tai mus nuves? Pamatysime.. Tik kad nebūtų per vėlu… Istorija, kaip žinia, nieko nemoko, tik baudžia už neišmoktas istorijos pamokas…
Viskas, kas vyksta nūdienoj, jau buvę.. Tik teatro dekoracijos šiek tiek kitokios.
Siūlau paskaityti Tomo Gudeno veidaknygėje išdėstytas mintis apie naująją visiems diegiamą religiją – tikėjimą mokslu..
Manau, kad čia ir slypi raktas į daugelio problemų ir nesusikalbėjimo tarp žmonių priežąstis.
https://m.facebook.com/story.php?story_fbid=10225489966098877&id=1317870911
,,Mokslu tiki tik neišsilavinę žmonės.
Tie, kas išsilavinę, mokslą studijuoja.
Studijuoti mokslą nereiškia gauti diplomą ar perskaityti naujienų portalo straipsnį bei iki gyvenimo galo nešiotis tas pačias žinias. Nuoširdžiai studijuojantys pastebi, kad nauji moksliniai duomenys gali labai greitai pakeisti ankstesnius visuomenėje įsivyravusius įsitikinimus.
Lėktuvai, kompiuteriai, širdies persodinimo operacijos atsirado ne dėl to, kad kažkas vien tik tikėjo. Tai mums prieinama, nes daugelis protingiausių pasaulio žmonių šimtmečiais gilinosi į visatos veikimo principus.
Tačiau, kaip ir versle, politikoje, ar net šeimose, moksle egzistuoja apgaulė, papirkinėjimai, šlovės vaikymasis, manipuliacijos.
Mokslo raida nebaigta, galime sakyti, kad mes dar tik pačioje kelio pradžioje. Ir kol kas klaidų buvo daugiau negu atradimų. Daugelis mokslo išradimų suteikdavo pageidaujamą rezultatą sukuriant negatyvius šalutinius poveikius. Atrūšiuoti veikiančius be žalos principus užtrunka dešimtmečius.
Aštuonioliktame amžiuje pažangūs inžinieriai pradėjo masiškai gaminti buities daiktus iš asbesto. Tik praėjus dešimtmečiams buvo susieta, kad plaučių vėžys atsirado pas tuos, kurie naudojosi šiais produktais. Verslas dėl šios liūdnos žinios nesustojo. Kol yra pajamos – mokslas palauks.
Devynioliktame amžiuje medicina naudojo heroiną kosuliui gydyti, tik po to jie sužinojo apie žalingas pasekmes. Heroiną uždraudė.
Dvidešimtame amžiuje daktarai nėsčiosioms nuo streso rekomenduodavo cigaretes!
Dabar mums tai gali atrodyti juokinga, bet iš to, kas vyksta nūnai, juoksis jau dvidešimt antro amžiaus gyventojai.
Tikėtis, kad šiuolaikinis mokslas jau yra pasiekes pilną žmogaus ir gamtos veikimo supratimą absurdiška. Jeigu tai būtų tiesa, mokslininkai galėtų sukurti žmogų. O kol kas giminę pratęsti turime senamadiškai. Neatsakytų klausimų liko tūkstančius kartų daugiau, negu tų, į kuriuos jau atsakėm.
Aš už mokslo progresą. Mane žavi kosminių kelionių perspektyva, man įdomu geriau suprasti kaip veikia kūnas ir protas, norėčiau dar geriau pažinti visatos veikimo dėsnius. Bet mane juokina idėja, kad mokslu reikia tikėti.
Galbūt del to, kad perskaičiau šimtus anatomijos, fizikos, astronomijos, neurofiziologijos ir kitų mokslinių knygų bei bendravau su daugeliu mokslininkų ir tyrėjų.
Ir žinot, ką atradau? Mokslas tai ne vienas žmogus su viena nuomone. Praktiškai kiekvienu klausimu atrasime prieštaraujančių stovyklų.
Tarp mokslininkų yra ir nuoširdžių pažinimo sužavėtų genijų, ir prostitučių, kurie pritemps bent kokio tyrimo išvadas prie užsakovo lūkesčių.
Šiuolaikinis populistinis tikėjimas mokslu tampa panašus į viduramžių tikėjimu dievu.
– Būk geras berniukas, daryk kaip dievas sako, antraip pateksi į pragarą.
– Būk gera mergaitė, tikėk ką sako mokslas, nes kitaip tave išjuoks kaip tamsuolę.
Mokslo didngumas yra tas, kad pakartojus bent kokį tyrimą gauti rezultatai turi pasikartoti. Bet tai retai atsitinka atliekant su verslu susijusius tyrimus.
Šiais laikais nesunku baltu chalatu apvilkti valkatą ir duoti jam paskaityti ataskaitą prieš kino kamerą.
Jeigu mokslas reklamuoja kokį nors produktą – tai verslas. Verslas gali naudoti ir etiškus, ir apgaulingus metodus, kad prastumti savo prekes.
Tikėti mokslu reiškia nugrimzti į akmens amžių, kur reikia garbinti tai, ko nesupranti.
Pažinti mokslą – tai tūkstančiai studijavimo ir tyrinėjimo valandų. Protas, kuris pajėgus pažinti mokslo jėgą, negaišta laiko ginčams su tais, kurie nesupranta, nes suvokti gali tik tie, kurie tam paskiria gyvenimą.
Kitiem belieka tik tikėti pigiais užsakytais straipsniais, kurie daro pajuoką iš didingiausio žmonijos intelekto kūrinio.
Prašau negėdinkit savęs, sakydami, kad tikite mokslu. Tikėjimas be patirties – tai viduramžių atgyvena.
Ar mes manome, kad visuomenė kuri vaikams parduoda Coka – Colą, o suaugusiems degtinę, rūpinasi tuo, ką žino mokslas?”
##
1) Sapere aude – lotyniška frazė „Išdrįsk žinoti“; taip pat laisvai verčiamas kaip „Išdrįsk žinoti dalykus“, arba dar laisviau kaip „Išdrįsk būti išmintingas“.
##
P.S. Man dar 1997 m. studijuojant LMTA pirmame kurse įstrigo pedagogikos profesoriaus Alberto Piličiausko auditorijoje išsakyta mintis:
,,Jei norite ką nors sužinoti, privalote niekuom netikėti!“
Geros visiems vasaros,
kolega Andrius 
