BŪTIS: PAMĄSTYMAI
ANDRIAUS ŠIMKAUS
97/153
DIRST: APIE GYDYTOJO PAREIGĄ
ANDRIUS ŠIMKUS, www.dirst.lt
2021 – 07 – 24
Iš interneto platybių…
Sveiki.
Štai Hipokrato priesaika (-460 // 377) ′′Niekam neduosiu nuodų, jei manęs paprašys, ir nesiimsiu tokio pasiūlymo iniciatyvos”. ′
Medicinos etikos kodeksas, 36 straipsnis
Visuomenės sveikatos kodekso R4127 – 36 straipsnis: ′′Visais atvejais reikia prašyti tiriamo ar gydomo asmens sutikimo. Kai pacientas, išreikšdamas savo valią atsisako siūlomo tyrimo ar gydymo, gydytojas privalo paisyti šio atsisakymo, informavęs pacientą apie jo pasekmes.” ′
Niurnbergo kodeksas (1947 m.): ′′Žmogaus sutikimas yra absoliučiai būtinas. Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas atnaujino šį netyčinių eksperimentų draudimą 1966 m. tekste, kuriame teigiama: “Niekas negali būti be savo sutikimo įtrauktas į medicininį ar mokslinį eksperimentą.” ′
Ženevos pareiškimas gydytojams (1948 m.): ′′Gerbsiu savo paciento autonomiją ir orumą. Nesinaudosiu savo medicinos žiniomis žmogaus teisėms ir pilietinėms laisvėms pažeisti, net ir prievarta. Visiškai gerbsiu žmogaus gyvybę nuo pradėjimo. Savo paciento sveikatą laikysiu savo svarbiausiu rūpesčiu. ′′
Helsinkio deklaracija (1996 m.), kurią pasirašė 45 šalys, įskaitant Prancūziją, 25 straipsnis: ′′Asmenų, galinčių duoti informuoto asmens sutikimą, dalyvavimas medicininiuose tyrimuose turi būti savanoriškas veiksmas. Nė vienas asmuo, galintis duoti informuoto asmens sutikimą, negali dalyvauti tyrime, jei nėra davęs savo laisvo ir informuoto sutikimo”.
Oviedo konvencija (1997 m.), kurią pasirašė 29 šalys, įskaitant Prancūziją, 5 straipsnis: ′′Intervencija sveikatos srityje gali būti atliekama tik gavus laisvą ir informuoto asmens sutikimą. Šiam asmeniui iš anksto suteikiama tinkama informacija apie intervencijos tikslą ir pobūdį, taip pat apie jos pasekmes ir riziką. Duomenų subjektas bet kuriuo metu gali laisvai atšaukti savo sutikimą”.
Loi Kouchner (2002 m. kovo 4 d.) 111-4 straipsnis: ′′Kiekvienas asmuo priima sprendimus dėl savo sveikatos kartu su sveikatos priežiūros specialistu ir atsižvelgdamas į jo pateiktą informaciją. Gydytojas privalo gerbti asmens valią, informavęs jį apie jo pasirinkimo pasekmes. Jei asmens noras atsisakyti gydymo ar jį nutraukti kelia pavojų jo gyvybei, gydytojas turi padaryti viską, kad įtikintų jį priimti labai reikalingą gydymą. Jokia medicinos ar gydymo praktika negali būti vykdoma be laisvo ir informuoto asmens sutikimo, o šis sutikimas gali būti bet kada atšauktas”.
Salvetti stop (2002): Europos Sąjungoje joks medicininis gydymas nėra privalomas: ′′Kaip nesavanoriškas medicininis gydymas, privalomas skiepijimas yra kišimasis į teisę į privatų gyvenimą, garantuojamą Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsniu.′′ (2002 m. liepos 9 d. EŽTT sprendimas Salvetti prieš Italiją, Nr. 42197/98).
Prancūzijos civilinis kodeksas, 16-1 straipsnis: ′′Kiekvienas turi teisę gerbti savo kūną. Kūnas yra neliečiamas. ′′
Europos Tarybos rezoliucija 2361 (2021 m. sausio 28 d.), patariamoji nuomonė: “Asamblėja ragina valstybes nares ir Europos Sąjungą pagal 731 straipsnį ′′užtikrinti, kad piliečiai būtų informuojami, jog skiepytis nėra privaloma, ir kad niekas nepatirtų politinio, socialinio ar kitokio spaudimo skiepytis, jei jis ar ji asmeniškai to nenori”, pagal 732 straipsnį “užtikrinti, kad niekas nebūtų diskriminuojamas dėl to, kad neskiepijamas dėl galimo pavojaus sveikatai arba dėl to, kad nenori skiepytis”.
LR Konstitucija, 21 straipsnis:
“Žmogaus asmuo neliečiamas.
Žmogaus orumą gina įstatymas.
Draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.
Su žmogumi, be jo žinios ir laisvo sutikimo, negali būti atliekami moksliniai ar medicinos bandymai”.
Geros visiems sveikatos,
Andrius 
