BŪTIS: IŠMINTIS / KŪRYBA
GINTAUTO ČERNECKIO
33
„SAULĖS GĖLĖS SĖKLOS: LAKONIKOS“
(TĘSINYS I)
GINTAUTAS ČERNECKIS, Simono Daukanto bibliofilų klubo vadovas (Plungė)
2021-11 – 04
XIV
Ritmas pagauna
patį nuoširdžiausią,
kai Brolijos sodai
pilni vaisių.
XV
Linksmas sau
sveikina džiaugsmo taure,
jam nereikia
ganomos avinijos.
XVI
Gyduolę atpažįsta
iš dvelksmo,
jos žiedas
be šešėlio.
XVII
Galima prisijaukinti
visai kitokį,
net svetimą,
ir sulaukti giedros.
XVIII
Tikrasis pilnas
spurdančių minčių,
kurias pagavęs
tuoj paleidžia gelmėn.
XIX
Plunksnuotas kūnas
šauna aukštyn,
jo žvilgsnis
toks nesudrumstas.
XX
Laukta žinia
išskleidžia sielos burę,
metas eiti
pėdomis negrįžtančiojo.
XXI
Tik nuskaidrėjęs
atranda Mylimąją
sielos soste,
tie pasimatymai.
XXII
Neužtenka maldos,
tenka kautis
už brolį nusilpusį
tamsiųjų nelaisvėj.
XXIII
Kur apačios tamsios,
ten Kilnusis kaip vėjas
paleidžia nuo kalno
Ugniagėlės sėklas.
XXIV
Kasdienybėn pasviręs
ištaria piktą žodį,
dangus negirdi
jo skundo.
XXV
Gyvenimo vainiko
nepaleidęs pasroviui,
iriasi pats vienas
į saulėtą krantą.
XXVI
Atjaustas gaunasi
kaip želmuo po lietaus,
bet ne visas
pabūna šviesoj.
