BŪTIS: IŠMINTIS / KŪRYBA # GINTAUTO ČERNECKIO P.<34> „SAULĖS GĖLĖS SĖKLOS: LAKONIKOS“ (TĘSINYS II) # 2021-11-12 

BŪTIS: IŠMINTIS / KŪRYBA

GINTAUTO ČERNECKIO

34

„SAULĖS GĖLĖS SĖKLOS: LAKONIKOS“

(TĘSINYS II) 

GINTAUTAS ČERNECKIS, Simono Daukanto bibliofilų klubo vadovas (Plungė)

2021-11 – 12

XXVII

Daugiau Ugnies

ant aukuro

ir toks lengvumas,

kai mažo žmogaus nėra.

XXVIII

Vos keli

eina per dykumą

ir kalbasi su širdim,

jų smėlis neužpusto.

XXIX

Skydai bliksi,

kai svetimas meta

juodą šešėlį

ant saulėtų namų.

XXX

Vienišas sodas

tarytum laukinis,

skinant jo vaisių

nėra kam dėkoti.

XXXI

Šviesa džiugina

bundantį iš vidaus

ir tas giedrumas

artina nutolusius.

XXXII

Užmigus piktoji

lyg marga išnara

neturi galios

išbaidyti sparnuočio.

XXXIII

Gavęs Ugnies krikštą

kitam paduoda ranką,

taip Kelias veriasi

į tolumas.

XXXIV

Saulei tekant

ne sodo paukštelis,

Tylusis augina

sielai sparnus.

XXXV

Toks tikras

nuoširdumo ilgesys

pakeleivių veiduose

ir apsikabinimas.

XXXVI

Kaliausę pasikvietęs,

naivuolis tikisi

gėlės draugijos,

bet dvokas trenkia skudurų.

XXXVII

Pilkieji braunasi

prie aukštybės vartų,

kur žaibas gena juos

į juodą debesį.

XXXVIII

Ugnyje sudega

negyvos sėklos,

ir vėjas išpusto pelenus

į vsas puses.

XXXIX

Nutolusi mintis

nuo turgaus dulkių

lyg žvaigždė

nakties skliaute.

Related posts