BŪTIS

ROMUALDO ČERNECKIO

387/498

DARBAI DARŽE IR SODE – GRUODIS 

Temą paruošė ROMUALDAS ČERNECKIS

Šaltinis: interneto erdvė (Augalų pasaulis)

2021 – 12 – 10 

 DARŽE 

# Didžiausias rūpestis žiemą – tai užaugintų derliaus laikymas, tad vertėtų reguliariai apžiūrėti laikomas daržoves, atrinkti pradėjusias gesti bei nepamiršti patalpų retkarčiais ir pravėdinti. Tačiau, prasidėjus didesniems šalčiams vertėtų taip pat nepamiršti užsikamšyti rūsio ar kaupo vėdinimo angas. Norint kuo ilgiau džiaugtis užauginti derliumi, vertėtų kuo dažniau išrinkti pradėjusius pūti, kad neužkrėstų likusių.

# Dažniausiai gruodžio mėnesį šiltnamis jau būna tuščias, nebent viena kita atsparesnė gėlytė ar kokie žalumynai dar stiebiasi. Tad, jei tuščias, rekomenduojama šiltnamyje nukasti viršutinį dirvos sluoksnį ir taip likviduotute galimus ligų beir augalų kenkėjų židinius.

# Gruodį pats metas, jeigu to nepadarėte, pasiruošti žemės ankstyvajam pavasariniam sėjimui.

# Jei gruodžio mėnesį paspaudžia šaltukas, o sniego nėra, reikėtų pridengti braškes, ypač tais pačiais metais pasodintas arba aukštesnėje vietoje augančias. Dengimui tinka šiaudai, durpės bei eglišakės. Braškės besniegę žiemą jau esant 10 laipsnių šalčiui gali pašalti, o temperatūrai nukritus iki    -15 laipsnių gali ir visai pražūti.

SODE

# Svarbiausias darbas sode – užtikrinti maksimalų sniego kiekį augalų šakų vainiko plote, žinoma, jei apskritai pasninga. Rekomenduojama sniegu apkaupti ne tik vaismedžius, bet ir rožes bei dekoratyvinius krūmus.

# Jei gausiai prisninga, augalų nevertėtų palikti savieigai – reikėtų nupurtyti sniegą nuo jaunų medžių bei krūmų šakelių, be to, liaunas augalų šakas apskritai vertėtų surišti tarpusavyje, kad nuo gausaus sniego, ypač šlapio, neaplūžinėtų.

# Jei sniego nėra, o smarkiai šąla, dirvožemį vaismedžių ir vaiskrūmių šakų vainiko plote vertėtų uždengti ~10 cm storio šiltinamųjų medžiagų (eglišakių, durpės, medžių pjuvenų, susmulkintos žievės, perpuvusio mėšlo, šiaudų, sausų lapų ir pan.) sluoksniu. Teko skaityti, kad vaismedžiai be problemų ištveria net iki -37,2 laipsnių šaltį, o šaknys – tik iki -15 laipsnių šaltį.

# Jei savo sode auginate abrikosų ar persikų vaismedžius, kai dirvos paviršius bus pilnai įšalęs, ant jų šaknų uždėkite eglišakių, taip pat galima užpilti pjuvenų, medžio drožlių ar durpių. Tokiu pat būdu galite apsaugoti ir kitų vaismedžių šaknis.

# Jautriausi yra kaulavaisiai – slyvos, abrikosai, persikai, todėl tokius medelius patartina sodinti pavasarį. Jei temperatūra nukrenta iki -15-20 °C ir laikosi ilgiau, rekomenduojama aprišti persikų ir abrikosų kamienus eglišakėmis. Taip šie vaismedžiai bus garantuotai apsaugoti nuo šalčio.

# Vaismedžius nuo pelių apsaugosite, sumindę sniegą ne tik apie augalus, bet ir šiek tiek pasivaikščioję po sniegą ir visame sode tarp augalų.

# Norint apsaugoti augalus nuo zuikių, kamienus vertėtų apsukti apsauginiu tinklu ar kitomis apsauginėmis medžiagomis.

# Gerai apžiūrėkite visus vaismedžius ir nuskinkite visus mumifikuotus bei ligotus vaisius, nes būtent juose kaupiasi grybinių ligų sukėlėjai ir įvairūs kenkėjai. Tokius mumifikuotus vaisius rekomenduojama sudeginti.

# Taip pat rekomenduojama nepalikti ir ant vaismedžių likusių kaboti lapų, kuriuos irgi pašalinkite ir sunaikinkite, nes juose dažniausiai žiemoja vikšrų lizdai (gudobelinio baltuko, auksouodegių verpikų vikšrai). Tokius lapus, kaip ir vaisių mumijas, geriausia sudeginti, nes cheminiais preparatais kenkėjų lizdų sunaikinti neįmanoma.

# Jei dar nenubalinti medžiai – gruodis tam puikus metas: tai apsaugos medžius nuo kaitrios saulės, ypač pavasarėjant.

# Įvairūs paukščiai itin naudingi sodui, nes sunaikina nemažą dalį įvairių kenkėjų, tad žiemą nepamirškite mažųjų pagalbininkų – įrenkite jiems lesyklėles ir lesinkite. Sakoma, kad paukštelius būtina lesinti pastoviai, nes tada jie įpranta gauti maisto ir jo kasdien tikisi lesyklėlėse, o jo neradę, deja, žūsta.

# Paprastai vėlai rudenį ar žiemos pradžioje, žinoma, jeigu smarkiai nešala ir jeigu dar nenugenėti agrastai, pats laikas paskubėti – patariama nepalikti agrastus su ilgais ūgliais, nes tokie ūgliai greičiau peršala bei neaugina naujų pumpurų.

# Gruodžio mėnesį, kai nėra sniego, pats laikas pasirūpinti vaiskrūmių genėjimu – sutaupysite laiko pavasarį. Norint kad serbentai ir agrastai nuolat ir gausiai derėtų, kad nesuprastėtų uogų kokybė, būtina kiekvienais metais juos atnaujinti pašalinant senus stiebus. Ant senų stiebų menkiau dera uogos ir būna menkesnės kokybės, todėl pasenusius serbentų ar agrastų stiebus reikia išpjauti, o seni stiebai dažniausiai auga viduryje. Tam, kad krūmas išlaikytų savo formą, likusius jaunus ūglius palenkite į kelmo vidurį ir suriškite.

# Šį mėnesį jau pats metas pradėti ruoštis pavasariniam vaismedžių skiepijimui ir prisipjauti skiepūglių. Pjaudami ūglius atminkite, kad jie turi būti ne tik nuo žinomų veislių, bet ir sveiki bei ne trumpesni kaip 25 – 30 cm. Skiepūglius geriausiai pjauti nuo viršutinių ir pietų pusėje augusių šakų. Jeigu numatote paskiepyti tik kelis vaismedžius, tai skiepūglai gali būti ženklinami kievienas atskirai, tačiau jei ruošiatės paskiepyti didesnį kiekį vaismedžių, tai skiepūglius reikėtų rišti pundeliais, o kad nesusimaišytų veislės, pundelius pažymėkite etiketėmis užrašydami skiepūglių duomenis. Taip paruoštus pundelius reikėtų laikyti drėgname rūsyje, tačiau gali būti laikomi ir supiltose durpėse ar net smėlyje bei sniege.