I. HUMORAS
JONO PAULAUSKO
505
JONAS PAULAUSKAS
2022 – 09-29
Taigi, tęsiu…
Susikurkime sau gerą nuotaiką!
Pasijuokime!
A N E K D O T A I
IR KITI LINKSMI DALYKAI
##
GYVOJO KLASIKO JUOZO ERLICKO ĮŽVALGOS NŪDIENOS GYVENIMO KLAUSIMAIS
##
II. Rašymo kančios
Rašiau kaip visados: askdiub-ndurtsmjsodyudtrospaoaiauayoz… Pradėjęs niekada nežinau kaip pabaigsiu, bet labai svarbu parašyti nuo a iki z. Paskui jau galima dailint… Džiaugiausi ryto sėkme… Net žmonai perskaičiau. O ta kad ims niurzgėt:
– Visąlaik rusas, virusas, karas, maras… Rašyk kap žmuogus!
– Tai apie ką man rašyt?
– Apie meilę.
– Gera tema, – pritariu. – Buvau pamiršęs. Palinkstu prie popieriaus: „Sykį viena lietuvaitė pamilo rusų kareivį…“
Maniškė budi už nugaros.
– Tučtuojau išbrauk rusą! – rikteli.
– Negaliu, – purtau galvą.
– Ketvirtieji karo metai… Visur pilna rusų. Tą išbrauksiu – kitas išlįs.
– O kur lietuviai?
– Visi fronte… Šita lietuvaitė likus viena visam ūkyje, tai nieko keisto, kad įdarbino ten rusų belaisvį. Aišku, iš pradžių abu jaunuoliai žvelgė į kits kitą kaip natūralūs priešai, bet pamažu…
. – Stop! – šaukia žmona. – Kur tai matyta!
– Kine rodė. Abu žiūrėjom… Okupuotam Paryžiuj prancūzaitė pamilsta vokietį? Tu net apsiverkei.
– Tai prancūzės! Joms tik viena galvoj… O lietuvaitės – kitokios. O rusai myli tik Pūtiną
– Šitas rusas netradicinės orientacijos, – aiškinu. – Jis nuolat rėkia: „Pūtin kaput!“ Dėl to lietuvaitė ir žiūri kitaip.
– Nėra tokių rusų!
– Vienas gali būti.
– Tuoj pat išbrauk!
Nebeturiu jėgų priešintis… Brūkšt! Ir šitaip nuo mažo paišelio krustelėjimo vienoj palėpėj įvyksta didžiuliai pokyčiai visoj planetoj – pasaulyje nebelieka nė vieno ruso, kuris būtų už taiką. Pasaulis visai iškrypsta, o fronto linija labai išsitiesia.
##