I. DATA / KULTŪRA, TRADICIJOS
ROMUALDO ČERNECKIO
2320
DIRST:
AR ŠVĘSTI HELOVINĄ?
(2019–10–30 KARTOTINIS)
ROMUALDAS ČERNECKIS, www.dirst.lt
ŠALTINIS: INTERNETO ERDVĖ (WWW.DIRST.LT)
Atnaujinta: 2022 – 10 – 31
Šiandien, spalio 31 dieną, švenčiamas Helovinas, ypač Jungtinėse Amerikos Valstijose, Airijoje, Anglijoje.
Mano požiūris į šventę
Prieš savaitę portalo www.dirst.lt internetinio leidinio „Skvarbus žvilgsnis į būtį“ bičiuliai pasiūlė dirstelti į Helovino šventę.
Ką gi, žvilgtelėjau.
Ir nusprendžiau, kad mano požiūris į būtį šiuo atžvilgiu negatyvus. Žinoma, kas nori, tešvenčia: jų reikalas!
Man gi to šėliojimo pradedant Seimu ir baigiant krašto bendruomenės kasdieniu dūkimu užtenka per akis. Pirmiausia, per visokius analogiškus siautulius neužmirštu šiuolaikiniame šalies gyvenime vyraujančias vargšės Lietuvėlės piktžaizdes – blogį. Kita vertus, apstu tradicinių tautinių švenčių, į kurias nemažai kam nusispjauti. Štai lapkričio 1 – ją paminėsime Visų šventųjų diena, o kitądien – Vėlines. Neužtenka? Kam gi pamėgdžioti kitų šalių tradicijas. Nėra ką veikti, ar galvose tuščia?..
Gal kažkam tesinori dar ir tuo laiku pašėlioti?
Apie Heloviną
Helovinas (Helouvynas, Helovynas), kitaip dar Vaiduoklių šventė arba Šiurpnaktis, vyksta spalio 31 d. Tada daugelis JAV vaikų dėvi specialius kostiumus bei vaikšto po žmonių namus sakydami: „Pokštas arba saldainis“. Jie pasidaro kaukes, žiūri siaubo filmus ir krečia šunybes.
Šios kitų šalių tradicijos šaknys glūdi senovėje, kada būdavo sutinkami kiti metai, pagerbiami mirusieji.
Šiandien, ko gero, Helovino pagrindinis šaltinis – tai keltų (Vidurio, Vakarų Europos genčių kultūrų grupės) Sauino šventė, prasidėdavusi lapkričio 1 d. – jų Naujųjų metų išvakarėse, ir rengta mirties viešpaties Samhaino garbei, kurioje šeimos pažymėdavo šalčio, tamsos bei gedimo sezono pradžią.
Natūraliai ją pradėjo asocijuoti su asmens mirtimi.
Keltai tikėjo, jog Samhainas tą vakarą leisdavo mirusiųjų sieloms sugrįžti į savo namus, tad žmonės užgesindavo savo būstų židinius.
Druidams iš ąžuolo (jiems švento medžio) sukrovus milžinišką naujųjų metų laužą bei sudeginus paaukotus gyvūnus, kiekviena šeima nuo tos ugnies vėl užsikurdavo savo židinį.
Šventės metu kai kas vilkėdavo iš gyvulių odos ir galvų pagaminta apranga, o iš paaukotų galvijų liekanų susirinkusieji spėdavo kitų metų ateitį.
Tradicija persirenginėti įvairiais kostiumais atsirado maždaug XIX a. Airijoje ar Škotijoje. JAV ši išplito XX a. pradžioje, o ketvirtajame dešimtmetyje šalies parduotuvėse jau pasirodė pirmieji masinės gamybos šventinė apranga. Ji imituoja antgamtines, dažniausiai baisias būtybes – vaiduoklius, skeletus, raganas, velnius. Dabar gi vaizduotės semiamasi iš fantastikos kūrinių, taip pat iš superherojų komiksų, siaubo filmų ir kt.
Beje, Helovino metu paplitę valgiai yra karameliniai obuoliai su žemės riešutais, pyragai su razinomis, patiekalai iš moliūgo ar jo sėklų.
Kai kurie faktai apie Heloviną
Helovinas yra viena seniausių švenčių pasaulyje, imigrantų iš Europos dėka ji buvo atgabenta į Ameriką dar prieš 2000 metų.
Tradicija šią naktį persirengti kilo iš senovės keltų, kurie tikėjosi, kad naktį atklydę vaiduokliai neatpažins gyvųjų.
Oranžinė ir juoda yra laikomos jo spalvomis, nes oranžinė simbolizuoja rudens derlių, o juoda – tamsą ir mirtį.
Per kiekvieną Heloviną Amerikoje parduodama saldainių už maždaug du milijardus dolerių.
Tai antra populiariausia komercinė šventė pasaulyje.
Kasmet Helovino kostiumams Amerikoje išleidžiama apie 1,5 milijardo dolerių, o namų dekoracijoms dar 2,5 mlrd.
1962 m. buvo įkurta Grafo Drakulos draugija.
Iki pat šiandien yra įvairių klubų ir draugijų, kurių nariai mano esą tikri vampyrai.
Vienas žymiausių pasaulio magų Harry Houdini mirė būtent Halovino naktį 1926 m.
Šventės baimė vadinama Samhainofobija.
