I. VILNIAUS APSKRITIES / ELEKTRĖNŲ KRAŠTO AKTUALIJOS

ROMUALDO ČERNECKIO

5783

DIRST: APIE ŠILUMOS TAUPYMĄ 

Informacijos šaltinis: 

Portale paskelbta: 2022-12-05

Aktuali šaltinio informacinė medžiaga: 

2022-11-28

Kaip taupyti šilumą

2022-11-28

Mokesčiai už šilumos energiją sudaro iki 80 proc. visų būsto energijai skirtų išlaidų, todėl labai svarbu atkreipti dėmesį į jos taupymą. Šilumos energija reikalinga ne tik tinkamos temperatūros patalpose palaikymui, bet ir šilumos nuostolių kompensavimui. Todėl šilumos suvartojimą daugiabučių namų ir kitų pastatų šildymui apsprendžia pastatų būklė. Jeigu Jūsų buto kvadratinio metro šildymui suvartojamos šilumos kiekis per mėnesį yra 25 kWh ir daugiau, rekomenduojame rimtai apsvarstyti galimybę renovuoti pastatą, nes tai yra vienintelis kelias ženkliai sumažinti šilumos nuostolius.

Daugiau informacijos apie pastatų atnaujinimą: būsto atnaujinimas

Jeigu Jūs gyvenate daugiabutyje ir mokate už dalį viso namo suvartotos šilumos, nerenovavus namo šilumos kaštus galima būtų mažinti atliekant smulkius šilumos mazgų pagerinimo darbus:

• izoliuokite šilumos mazgo elementus. Labai dideli šilumos nuostoliai patiriami, kai neizoliuojami ar tik iš dalies izoliuojami vamzdynai, vandens rezervuarai bei sklendės, čiaupai, ventiliai ir kita šilumos mazge esanti armatūra. Elkitės rūpestingai ne tik savo gyvenamosiose, bet ir pagalbinėse patalpose.

• esant galimybei, automatizuokite šilumos punktą. Įdiegus automatizuotą šilumos punktą įmanoma ženkliai sumažinti šilumos vartojimą pastate, nes sistema, patalpose automatiškai palaikydama vartotojo pasirinktą patalpų temperatūrą, reaguoja į lauko temperatūros pokyčius ir, esant aukštesnei lauko temperatūrai, į radiatorius tiekia žemesnės temperatūros karštą vandenį.

Tinkamai sureguliavę šilumos punktą, sąskaitas už šildymą galite sumažinti bent 15 procentų. Automatizuoto šilumos punkto daugiabutyje elektroninio reguliatoriaus pagalba galima nustatyti tokį šilumos režimą, kad, pavyzdžiui, nakties metu į radiatorius būtų tiekiama mažiau šilumos, būtų žemesnė ir karšto vandens temperatūra.

Gyventojai už šilumos ir karšto vandens sistemų priežiūros paslaugas kiekvieną mėnesį atsiskaito su prižiūrėtoju (ar namą administruojančia įmone) ir turi teisę reikalauti iš jo kokybiškų paslaugų – šiuo atveju šilumos mazgo įrenginių tinkamos techninės būklės palaikymo ir optimalaus gyventojų poreikius atitinkančio energijos vartojimo grafiko nustatymo automatizuotame šilumos punkte.

Jeigu elektros vartojimą galite sumažinti racionaliai ją vartodami, šilumos vartojimas, deja, daugiausia priklauso nuo pastatų, kuriuose gyvename ar dirbame, būklės. Todėl kompleksinis pastatų atnaujinimas yra neabejotinai geriausias sprendimas, suteikiantis visas galimybes efektyviai vartoti šilumą ir gauti mažesnes sąskaitas. Tačiau, kol namas bus renovuotas, pasirinkite priemones, kurias įdiegus sąskaitos už šildymą sumažės nedaug, bet pagerės jūsų gyvenamo sąlygos:

• užsandarinkite langus. Plyšius tarp stiklo ir lango rėmo bei tarp lango rėmo ir sienos užsandarinkite silikoninėmis ar kitomis izoliacinėmis medžiagomis. Sandarinti reikia ne tik lango rėmus, bet ir stiklą. Jei tinkamai sandarinti langai, būstas bus geriau apsaugotas nuo šalčio, skersvėjų ir gatvės triukšmo, o kambaryje temperatūra pakils;
• įstiklinkite balkonus ir lodžijas. Jų stiklinimas sumažina šalto oro skverbimąsi į butą, todėl oro temperatūra gretimame kambaryje lieka normali ir vėjuotą dieną, be to, pagerinama garso izoliacija. Balkonuose ir lodžijose įrenkite medines grindis ir po jomis paklokite izoliacinės medžiagos sluoksnį.
• būsto šildomose patalpose už radiatorių įrenkite šilumą atspindinčius ekranus, kurie atspindi iki 90 % infraraudonųjų spindulių ir sąlygoja patalpos oro temperatūros padidėjimą 1 – 2ºC. Pritvirtinus lentyną virš radiatoriaus, šilto oro srautas nukryps į kambario vidų, užuot kilęs tiesiai iki lubų.
• didelių gabaritų baldus statykite prie išorinių sienų. Neužstatykite radiatorių baldais ir dekoratyvinėmis grotelėmis. Neuždenkite radiatorių užuolaidomis. Tai trukdo šilumai sklisti į kambarį.
• patalpas vėdinkite kelis kartus per dieną pilnai atidarius langus ir sudarius trumpalaikį skersvėjį, kuris pakankamai išvėdintų patalpą, padėtų išvengti drėgmės ir kvapų kaupimosi. Geriau vėdinti intensyviai, bet trumpai, negu vėdinti ilgą laiką. Išeidami iš kambario uždarykite langus ir orlaides. Tai leis namuose palaikyti pastovią temperatūrą. Prieškambario, laiptinės ir kitų šaltų patalpų duris laikykite uždarytas.
• saulėtomis rudens/žiemos/pavasario dienomis atitraukite užuolaidas ir žaliuzes – leiskite saulės spinduliams apšviesti ir pašildyti Jūsų būstą.

Kondensaciniai šildymo katilai

Pastaruoju metu vis plačiau plinta kondensaciniai šildymo katilai. Įprastuose katiluose dūmų temperatūra būna pakankamai aukšta (130-200°C), kad būtų viršijama rasos taško temperatūra. Tai reiškia, kad degimo metu susidarę vandens garai tuo pačiu pavidalu su dūmais išmetami į atmosferą.

Kondensaciniuose katiluose dūmai atvėsinami, kad juose esantys vandens garai susikondensuotų ir iškristų vandens lašais. Šis kondensavimosi procesas vyksta katile. Vandens garams kondensuojantis išsiskirianti šiluma panaudojama ir todėl kondensacinių katilų naudingumo koeficientas yra 6–10% didesnis už įprastų katilų.

Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad toks katilo efektyvumas pasiekiamas, kai gaminama žemesnės (40–60oC) nei įprasta (80–90oC) šilumnešio temperatūra. Todėl geriausiai kondensacinis katilas bus išnaudotas, jeigu pastate įrengiama grindinio šildymo sistema.

Šilumos siurbliai

Per vasarą žemės paviršiaus, vandens telkinių sugerta ir sukaupta saulės šiluma bei žemės gelmių šiluma gali būti naudojama kaip šilumos šaltinis pastatuose. Tam naudojami šilumos siurbliai.

Šiluma išgaunama iš grunto, gruntinio vandens, vandens telkinių, atmosferos oro, nuotekų, ventiliacijos sistemų oro ir kt. Šiam procesui naudojama elektros energija (siurbliams, kompresoriams, kt.), o rezultatas – apie 2,5–5,5 karto didesnis kiekis šilumos, tiekiamos į šildymo sistemą. Norint gauti pakankamai šilumos ir užtikrinti gerą sistemos darbą svarbu tinkamai parinkti šilumos šaltinį ir įrangą. Didžiausias šilumos siurblio naudingumo koeficientas pasiekiamas, kai ruošiamas kuo mažesnės temperatūros – iki 35 oC šilumos nešėjas.

Termostatai

Naujos statybos pastatuose arba atnaujintuose (kur buvo modernizuota šildymo sistema) pastatuose ant radiatorių montuojami termostatai – prietaisai padedantys reguliuoti patalpos oro temperatūrą. Radiatorių termostatą sudaro ventilis, ant kurio sumontuotas termostatinis jutiklis. Gyventojams tada žymiai paprasčiau reguliuoti temperatūrą: tereikia nustatyti radiatorių termostatą ant norimos temperatūros, pasukant termostato žiedą; pavyzdžiui, maždaug ties 20° C svetainėje, apie 17° C miegamajame ir t.t. Radiatorių termostatas palaikys tokią temperatūrą iki to laiko, kol termostato nustatymai nebus pakeisti.

Deja, bet pastatuose, kur nėra individualios šilumos apskaitos galimybių, o sąskaita už suvartotą šilumą yra skaičiuojama pagal būsto plotą, tokie termostatai neduos jokios apčiuopiamos energetinės ar ekonominės naudos.

Parengta pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos

tinklapio medžiagą