I.:IŠMINTIS/KŪRYBA

JERONIMO LAUCIAUS 

 252

JERONIMAS LAUCIUS, FORTŪNIŠKOS gyvenimo meilės ir sėkmės jums linkintis  rašytojas, pozityvistas, energetinių seminarų vedėjas

2024-09-22

RUDENS SEMINARŲ SEZONO STARTAS – PLUNGĖJE

Rugsėjo 18 d. įvyko pirmasis šiame sezone seminaras – pokalbis PASVEIK GYVENIMU su Plungės bendruomene. Jame dalyvavo ir Plungės sergančiųjų nervų – raumenų ligomis asociacijos nariai. Iš pat pradžių užsimezgė nuoširdus pokalbis apie žmogaus galimybių paieškas, apie gyvenimo energetiką, kaip ją sustiprinti, kaip pasikrauti gamtos energija. Aptardami mano bei A. Alekseičiko knygose aprašytas istorijas, pavyzdžiui, „Pats atsisveikinu su depresija, ieškojome būdų, kaip patiems nepasukti į nerimo, nepasitikėjimo savimi kelius, kaip iš tų istorijų, iš tų gyvenimo realijų gauti pozityvios gyvenimo energijos. Man buvo miela, kad seminaro dalyviai įdėmiai priėmė ir gana sudėtingus ryto energetinio prabudimo, ryžtu ginkluotus energetinės dienotvarkės, nakties terapijos bei kitus energetinius principus.

Aktyviausi seminaro nariai pageidavo dar pratęsti darbą praktinėse gamtos energijos pakrovimo pratybose. Norintys galėjo nusikopijuoti visus mano „slaptus“ seminaro vedimo darbinius užrašus, visi dalyviai įgavo teisę skambinti man telefonu, kad galėčiau atsakyti į jiems iškilusius klausimus, praktiškai taikant nagrinėtus energetinius principus.

Tai, kad seminaro dalyviai noriai dirbo net „virš plano“, klausinėjo, gilinosi į esmę, kad mano atsivežtų knygų net pritrūko, stiprino mano pasitikėjimą, kad ne veltui visą vasarą ruošiau naują seminarų tematiką.

Už sklandų seminaro organizavimą esu nuoširdžiai dėkingas renginio iniciatorėms ir rengėjoms Telšių apskrities sergančiųjų nervų-raumenų ligomis asociacijos pirmininkei Genovaitei Razbadauskienei ir Plungės bendruomenės centro direktoriaus pavaduotojai Almai Buivydienei. Džiugu, kad susitarėme dar kartą susitikti ir tęsti tolesnes energetines paieškas. Šiame mūsų nerimastingame laikmetyje tai turi ypatingą prasmę.

##

Beje, energetinį įkvėpimą ne tik tai dienai pats gavau vos nuvykęs į Plungę. Kadangi traukinys mane nuvežė labai anksti, tai turėjau laiko ir noro aplankyti ryto saulės šviesoje ypač nuostabiai atrodančią vietos bažnyčią. Norėdamas pasitikslinti, ar taip anksti galiu užeiti į bažnyčią, paklausiau šventoriuje gėles laistančią moterį: „Ar Dievas jau atėjęs?“ Moteris nusišypsojo ir atsakė: „Dievas niekada nebuvo iš čia išėjęs“.

Taip sužinojau pats ir Jums tęsdamas jos mintį sakau, kad Dievas niekada nebūna išėjęs nei iš mūsų namų, nei iš mūsų gyvenimų, nei iš mūsų pačių minčių, širdžių, siekių, bet patys turime būtinai Jį pasitikti, tai prisiminti, nepaisant nei karų, nei skriaudų, nei visų kitų laikmečio realijų. Tuomet ir dangus labiau saulėtas, ir gyvenimas artimesnis sielai bei minčiai, ir mažas žmogus didis. Nuo tų minčių, nuo sutiktų žmonių dvasinės šilumos šis žemaičių miestas man tapo Didžiąja Plunge.

Iki naujų susitikimų.

## 

## 

##