I.DATA/ARCHYVAS # D.:APIE ROMŲ GENOCIDO ATMINIMO DIENĄ (ANKSTESNIŲJŲ METŲ KARTOTINIS) # RED.P.<18268> 2026-08-02

I.DATA/ARCHYVAS ROMUALDO ČERNECKIO (RED.P.) 18268 D.: APIE ROMŲ GENOCIDO ATMINIMO DIENĄ (ANKSTESNIŲJŲ METŲ KARTOTINIS) Šaltinis: INTERNETO ERDVĖ  2026-08-02 Žmogaus teisių kalendorius RUGPJŪČIO 02 – ROMŲ GENOCIDO SAMUDARIPEN ATMINIMO DIENA Antrojo pasaulinio karo metu, nacistinės Vokietijoje okupuotose teritorijose vykdytas romų bendruomenių genocidas. Skaičiuojama, kad nacių okupuotoje Europoje nužudyta per 500 tūkst. romų. 1942 m. nacistinės Vokietijos okupuotoje Lietuvoje prasidėjo masiniai romų areštai. Sulaikyti romų kilmės asmenys buvo žudomi vietoje, gabenami į koncentracijos stovyklas arba priverstiniams darbams į Vokietiją bei Prancūziją. Manoma, kad tuo laikotarpiu Lietuvoje nužudyta per 500 romų, arba maždaug kas…

I.DATA/ARCHYVAS # D.:APIE BIČKOPĮ, DIEVO BUBILO IR BITININKŲ ŠVENTĘ (ANKSTESNIŲJŲ METŲ KARTOTINIS) # RED.P.<18261> 2026-08-01

I.DATA/ARCHYVAS ROMUALDO ČERNECKIO (RED.P.) 18261 D.: APIE BIČKOPĮ, DIEVO BUBILO IR BITININKŲ ŠVENTĘ  (ANKSTESNIŲJŲ METŲ KARTOTINIS) Šaltinis: INTERNETO ERDVĖ (VIKIPEDIJA) 2026-08-01  BUBILAS Minima: 2026.07.29 Bubilas arba Babilas – lietuvių medaus ir bičių dievas. Bubilui aukodavo medų, kad bitės geriau spiestų. Šaltiniai XVI a. Bubilą (Bublos, Bubulis, Bubilos) mini Motiejus Strijkovskis ir Jonas Lasickis. Pastarasis Bubilą lygina su neva slavų bičių dievu Zosim (iš tiesų – stačiatikių šventuoju ir bitininkystės globėju Šv. Zosimu). Pasak Strijkovskio, žmonės Bubilą garbino, sėdėdami prie krosnies. Žynys laikydavo rankoje naują indą, pilną medaus, maldas pabaigęs, garsiai…

I.DATA/ARCHYVAS # D.:APIE JŪROS IR ŽVEJŲ DIENĄ (ANKSTESNIŲJŲ METŲ KARTOTINIS) # RED.P.<18260> 2026-08-01

I.DATA/ARCHYVAS ROMUALDO ČERNECKIO (RED.P.) 18260  D.: APIE JŪROS IR ŽVEJŲ DIENĄ (ANKSTESNIŲJŲ METŲ KARTOTINIS) Paruošė ROMUALDAS ČERNECKIS 2026-08-01 Šaltinis: INTERNETO ERDVĖ  Minima: 2026.07.27 Jūros dienos šventė kilo iš žvejų susibūrimų, vakaronių, regatų. Pirmoji Jūros šventė Klaipėdoje surengta 1934 m. rugpjūčio 11-12 dienomis. Ją organizavo įvairios jūrinės organizacijos. Šventės metu siekta parodyti žmonėms jūros reikšmę visai valstybei. Švenčiama paskutinį liepos sekmadienį. Nuo 1965 m. jūros diena pavadinta Jūros švente ir Žvejų diena. Dabar Jūros šventė tapo didžiausia tradicine Klaipėdos švente. Iš pradžių šventėse vykdavo laivų paradas, karnavalas, vakaronės. Dabar įvairiose Klaipėdos…

I.DATA/ARCHYVAS # D.:ŠV. ONA IR ŠV. JOAKIMAS, PABAIGTUVĖS (ANKSTESNIŲJŲ METŲ KARTOTINIS) # RED.P.<18259> 2026-08-01

I.DATA/ARCHYVAS ROMUALDO ČERNECKIO   (RED.P.) 18259 ROMUALDAS ČERNECKIS  D.: ŠV. ONA IR ŠV. JOAKIMAS, PABAIGTUVĖS (ANKSTESNIŲJŲ METŲ KARTOTINIS) 2026-07-26 Šaltinis: INTERNETO ERDVĖ  Minima: 2026.07.26 Nuo seno lietuviai liepos 26 d. tradiciškai švęsdavo Pabaigtuves. Dar kitaip ši šventė vadinama – Nokis ar Sirpstas. Šią dieną buvo rengiamos vakaronės, prirenkama uogų, prikepama šviežios duonos, prikasama šviežių bulvių. Šią dieną buvę visokių tikėjimų, pvz., jei per Sirpstą apspaudysi kopūstus rankomis, kopūstai geriau suks gūžes. Lietuvoje įvedus krikščionybę, ši šventė sutapatinta su šv. Onos ir šv. Joakimo varduvėmis. Šv. Ona buvo švč. Mergelės Marijos…

I.DATA/ARCHYVAS # D.:APIE KLAIPĖDOS MIESTO DIENĄ # RED.P.<18258> 2026-08-01

I.DATA/ARCHYVAS ROMUALDO ČERNECKIO (RED.P.) 18258 D.: APIE KLAIPĖDOS MIESTO DIENĄ  ROMUALDAS ČERNECKIS, www.dirst.lt 2026-08-01 Šaltinis: INTERNETO ERDVĖ   RUGPJŪČIO 1- ĄJĄ – KLAIPĖDOS MIESTO ĮKŪRIMO ŠVENTĖ Minima: 2026.08.01 Kaip ir kasmet, klaipėdiečiai ir miesto svečiai kviečiami švęsti Klaipėdos miesto įkūrimo šventę kartu. Šiemet uostamiestis rugpjūčio 1 dieną minės jau 774-uosius savo gyvavimo metus. Primename, jog pasak istorinių šaltinių, XIII a. viduryje Livonijos ordino riteriai pasiekė kuršių apgyvendintą teritoriją tarp dabartinės Klaipėdos ir Kretingalės. 1252 m. Ordinas užėmė vietovę prie Dangės upės žiočių ir drauge su Kuršo vyskupu rugpjūčio 1 d. raštu…

I.DATA/ARCHYVAS # D.:APIE TARPTAUTINĘ ALUDARIŲ DIENĄ (ANKSTESNIŲJŲ METŲ KARTOTINIS) # RED.P.<18232> 2026-07-18

I.DATA/ARCHYVAS ROMUALDO ČERNECKIO (RED.P.) 18232 D.: APIE TARPTAUTINĘ ALUDARIŲ DIENĄ (ANKSTESNIŲJŲ METŲ KARTOTINIS) Paruošė ROMUALDAS ČERNECKIS 2026-07-18 Šaltinis: INTERNETO ERDVĖ  TARPTAUTINĖ ALUDARIŲ DIENA Minima: 2026.07.18 Mintis švęsti Tarptautinę aludarių dieną kilo JAV žurnalistui Jay Brooks, kuris rašė apie alų. Pasigavęs jo idėją, žurnalas „Beer & Brewer Magazine“ šia proga pradėjo rinkti geriausią vietos aludarį. Aludarių dienai minėti buvo pasirinkta liepos 18-oji – šv. Arnoldo vardadienis, nes šis šventasis kai kuriuose bažnyčios raštuose minimas kaip aludarių globėjas. Beje, alaus globėjais laikoma ir daugiau šventųjų: šv. Matas, šv. Augustinas iš Hipo, šv.…

I.DATA/ARCHYVAS # D:APIE DARIAUS IR GIRĖNO ŽUVIMO DIENĄ (ANKSTESNIŲJŲ METŲ KARTOTINIS) # RED.P.<18231> 2026-07-18

I. DATA/ARCHYVAS ROMUALDO ČERNECKIO (RED.P.) 18231 D: APIE DARIAUS IR GIRĖNO ŽUVIMO DIENA (ANKSTESNIŲJŲ METŲ KARTOTINIS) 2026-07-18 Šaltinis: INTERNETO ERDVĖ  Minima: 2026.07.17 1933 m. Steponas Darius ir Stasys Girėnas lėktuvu “Lituanica” išskrido iš Niujorko į Kauną, perskrido Atlanto vandenyną ir žuvo, liepos 17 d. lėktuvui nukritus Soldino miške (tuomet Vokietija, dabar Lenkija). Katastrofos priežastys nėra visiškai aiškios. Oficialiai pranešta, kad avarija atsitiko dėl audros ar motoro gedimo. Egzistuoja versija, kad lėktuvą pašovė vokiečiai, palaikę priešais. Lakūnai laikomi Lietuvos patriotais. Savo skrydžiu jie norėjo parodyti pasauliui, kad Lietuva nenusileidžia kitoms valstybėms.…

I.DATA/ARCHYVAS # D.:APIE PASAULIO LIETUVIŲ VIENYBĖS DIENĄ (ANKSTESNIŲJŲ METŲ KARTOTINIS) # RED.P.<18229> 2026-07-18

I.DATA/ARCHYVAS ROMUALDO ČERNECKIO (RED.P.) 18229 D.: APIE PASAULIO LIETUVIŲ VIENYBĖS DIENĄ (ANKSTESNIŲJŲ METŲ KARTOTINIS) Paruošė ROMUALDAS ČERNECKIS 2026-07-18 Šaltinis: INTERNETO ERDVĖ  PASAULIO LIETUVIŲ VIENYBĖS DIENA Minima: 2026.07.17 Suvienyti Lietuvą norėjo dar karalius Mindaugas. Dabar Pasaulio lietuvių vienybės dieną siekiama suvienyti po visą pasaulį išsibarsčiusius lietuvius. Užsienyje gyvenantys lietuviai įvairiais laikais teikė Lietuvai pagalbą: politinę, finansinę ir humanitarinę. Lietuvoje gyvenantys lietuviai 1990 metais turėjo įtakos Lietuvos nepriklausomybei atkurti, informuodami pasaulį apie rusų agresiją. Dabar Lietuvos užduotis – sudaryti sąlygas išeivijai aktyviau dalyvauti Lietuvos gyvenime, jaustis reikalingais tėvynėje. Lietuvių tautos vienybės ir…

I.DATA/ARCHYVAS # D.:APIE MARIJĄ (JĖZAUS MOTINĄ) (ANKSTESNIŲJŲ METŲ KARTOTINIS) # RED.P.<18228> 2026-07-18

I.DATA/ARCHYVAS ROMUALDO ČERNECKIO (RED.P.) 18228 D.: APIE MARIJĄ (JĖZAUS MOTINĄ)  (ANKSTESNIŲJŲ METŲ KARTOTINIS) Paruošė ROMUALDAS ČERNECKIS 2026-07-18 Šaltinis: INTERNETO ERDVĖ (VIKIPEDIJA) Marija (aram. K.  מרים) – krikščionių religijoje Jėzaus Kristaus motina. Romos katalikai Mariją gerbia ne tik kaip Jėzaus, bet ir kaip visų tikinčiųjų, kaip Bažnyčios motiną ir dažnai vaizduoja savo bažnytiniame mene. Protestantai, laikydamiesi Sola Scriptura (lot. „vien Šventas Raštas“) principo, jai skiria palyginti mažai dėmesio, nes sąlygiškai mažai buvo minima keturiose evangelijose ir Apaštalų darbuose. Spėjama, kad gimimo data galėjo būti apie 20 metų pr. m. e. Dėl…

I.DATA/ARCHYVAS # D.:ŽALGIRIO MŪŠIS (ANKSTESNIŲJŲ METŲ KARTOTINIS) # RED.P.<18220> 2026-07-16

I.DATA/ARCHYVAS ROMUALDO ČERNECKIO (RED.P.) 18220 D.: ŽALGIRIO MŪŠIS (ANKSTESNIŲJŲ METŲ KARTOTINIS) Paruošė ROMUALDAS ČERNECKIS 2025-07-15 Šaltinis: INTERNETO ERDVĖ (VIKIPEDIJA) Žalgirio mūšis – 1410 m. liepos 15 d. netoli Tanenbergo ir Griunvaldo (Žalgirio) vykęs mūšis tarp jungtinių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės pajėgų ir Kryžiuočių ordino. Šis mūšis buvo ilgo karinio konflikto tarp Kryžiuočių ordino ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, taip pat latentinės Ordino ir Lenkijos Karalystės priešpriešos, kulminacija. Mūšio metu sutriuškinus Ordino pajėgas prasidėjo Ordino valdžios Prūsijoje silpnėjimas, o Lietuvos ir Lenkijos valstybės tapo Europos didžiosiomis valstybėmis. Žalgirio mūšis buvo…