Įdomybės; ciklas III

Įdomybės: ciklas III

Juodoji jūra pakeitė spalvą

Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso agentūra(NASA, JAV, Aeronautics and Space Administration) paskelbė, kad Juodoji jūra pakeitė spalvą, o dirstelėjus į nuotrauką iš kosmoso paaiškėja, kad ji įgijo turkio perlo atspalvį. Ypač ryškios dėmės pastebimos ties Rumunijos, Bulgarijos ir Ukrainos krantais.

Mokslininkai pažymi, jog šie pokyčiai susiję su planktono dumblių, kurių paviršiuje susidaro kalcio karbonatas (kalcio bei angliarūgštės druska), žydėjimu. Birželį toks reiškinys jūroje –nenaujas, nors šįmet jis neįprastai ryškus. Tarp kitko, aktyvus jūržolių žydėjimas gali sąlygoti deguonies trūkumą vandenyje, o tai pakenktų jūros gyventojams.

*delfi.lt, BNS: kartą Niagaros krioklį įveikusiam amerikiečiui 2-asis bandymas buvo mirtinas***

Amerikietis, prieš 14 metų tapęs pirmuoju žmogumi, be jokios apsaugos įšokusiu į Niagaros krioklį ir išgyvenusiu, buvo rastas negyvas. Manoma, kad jis bandė pakartoti savo žygdarbį, šįkart – įsitaisęs dideliame pripučiamame kamuolyje.

Nustatyta, kad neseniai prie Niagaros upės rastas lavonas yra 53-ejų Kirko Joneso, kuris 2003-aisiais išgyveno po mirtinai pavojingo šuolio į krioklį. Remdamasis Niujorko valstijos parkų policija apie tai pranešė Sirakjuso dienraštis „Post-Standard“.

Pasak vietos valdžios, K. Jonesas balandžio 19 dieną pabandė perplaukti 51 metrų aukščio krioklį, kertantį Kanados ir JAV sieną. Pripučiamas kamuolys buvo rastas tuščias krioklio papėdėje.

2003 metais vilkėdamas įprastus drabužius K.Jonesas šoko į krioklį be jokių apsaugos priemonių,. Per stebuklą gyvas likęs vyras nuplaukė prie vienos iš tarpeklio dugne esančių uolų, ir jį ten surado gelbėtojai.

Žmonija išpranašavo mirtinai pavojingą karštį

Amerikiečių ir anglų mokslininkai patvirtino, kad baigiantis XXI amžiui trys ketvirčiai žemės gyventojų susidurs su mirtinai pavojingu karščiu. The Independent pranešė, jog atitinkami tyrimai publikuoti žurnale Nature Climate Change

Mokslininkų vertinimai būtų teisingi, jeigu išmetamų dujų tarša nesumažės. Kitokiu atveju su mirtinu karščiu susidurs daugmaž pusė planetos gyventojų. Ypač sunkios oro sąlygos numatomos planetos tropiniuose rajonuose.

Anot tyrėjų, klimatas keičiasi taip greitai, kad žmonės kažin ar spės prisitaikyti prie naujų sąlygų. Nūnai, pasak autorių, nuo karščio kenčia tik trečdalis planetos gyventojų.

Žinomas astrofizikas paminėjo persikėlimo iš Žemės laiką

Anglų mokslininkas Stivenas Hokingas (Stephen Hawking) mano, kad per artimiausius 30 metų žmonija iš Žemės turėtų pradėti migraciją. Apie tai fizikas papasakojo Trondheimo mieste vykusiame Tarptautiniame mokslo ir meno festivalyje „Starmus IV“.

Jo nuomone, 30 metų užtenka, kad įkurti bazę Mėnulyje, o 50 m. – Marse. Į ten Hokingas siūlo nusiųsti augalų, gyvūnų bei grybų pavyzdžius. Anglas tvirtina, jog tai padės planetos persikėlimų bei su su visuotiniu atšilimu surištų problemų. Anot mokslininko, katastrofa žemėje dėl asteroido kritimo ant jos, persikėlimų ar globalinio atšilimoneišvengiamai įvyks.

Skrydžius į tolimąjį kosmosą jis lygina su Kristupo Kolumbo Amerikos atradimu. Mokslininko manymu, tai natūrali žmonijos raida.

Šokiruojančiai žinomu Hokingas tapo tuomet, kai 1988 metų spalį buvo išleista jo mokslo populiarinimo knyga „Trumpa laiko istorija“. Ji išversta į dešimtis kalbų ir pasklido po pasaulį daugiau nei 10 milijonų egzempliorių tiražu.