Joninės Vievyje: šventusieji laikėsi tradicijų

Romualdas Černeckis

Joninės Vievyje: šventusieji laikėsi tradicijų

 

Birželio 22- ją Vievyje tradiciškai šurmuliavo Joninės (Kupolės, Rasos šventė). Besilinksminusieji laikėsi senų protėvių tradicijų.

Apie Saulės sugrįžimo šventę

Vasaros saulėgrįžą, kaip žinia, paminima maždaug tuo metu, kai Šiaurės pusrutulyje būna ilgiausia diena bei trumpiausia naktis. Tarp kitko, šiose pramogose yra išlikę senieji papročiai, pavyzdžiui, vainikų pynimas, žoliavimas bei kupoliavimas, paparčio žiedo ieškojimas ir laužo kūrenimas, ir tų apeigų elementai – vandens, ugnies, augmenijos simbolika.

2003 m. Joninės mūsų šalyje paskelbtos nedarbo diena, kada sveikinami Jonai, Janinos bei Rasos, kurie neretai papuošiami vainikais. Kasmet rengiamos masinės tokio pobūdžio šventės. Jų metu ypač daug žmonių suplūsta į Kernavę, ant Rambyno kalno, į Jonavą. Šiose šventėse susipina Rasų ir Joninių tradicijos.

Organizatoriai surengė daug pramogų bei pagerbė varduvininkus

Tądien Vievio kultūros centras (VKC – Audronė Stepankevičiūtė) kartu su liaudiškos muzikos kapela „Ratilai“ (Vilnius, Darius Mockevičius) ir folkloriniu ansambliu „Spalgena“ (Grigiškės, Dalia Mockevičienė) surengė Joninių šventę. Nuo 17 val. ta proga vietos pagrindinėje aikštėje prie Šv. Onos bažnyčios šurmuliavo vaikai, o nuo 19 val. – suaugusieji. Moterys, vaikai iš specialiai pamerktų lauko gėlių susipynė vainikus ir šitaip pasigražinę ruošėsi pramogauti.

Sportines pramogas anksčiau mažiesiems, o vėliau ir jų tėveliams, kitiems artimiesiems organizavo VKC atstovai Agnė Muškietaitė ir Andrius Afoninas. Tad linksmų užsiėmimų dalyviai demonstruodami rankų miklumą į tolį mėtė batus, vijo pynes, stiprumą – traukė virvę, taiklumą ir vikrumą – vieni grupės nariai bulves mėtė į krepšius, o kiti jas gaudė, rodydami savo mitrumą– bėgo su maišais…

Tuo tarpu, „Ratilų“ muzikantai bei „Spalgenos“ dainininkės, pasveikinę susirinkusiuosius Joninių proga bei palinkėję viso ko geriausio, akcentavę vandens, ugnies ir augmenijos simbolių reikšmę, priminė senuosius pagoniškus papročius. Antai svečių paraginti žmonės, apsiprausę vandeniu iš ąsočio (simboliškai apsivalę) bei nusišluostę tam reikalui paruoštu rankšluosčiu, įėjo per žolynais apipintus vartus, šitaip tapę šventės dalyviais.

Netrukus vaizduodamos vaidilutes vokalistės užtraukė kupolines sutartines, pavyzdžiui, „Oi ta ta kupolia graži“, „Kupolėle, kas tave rovė“, „Pijolka rūta, čiūta“, „Saulelė raudona“, „Jau sutemo temela“, „Švinta Jona vakarėlį“, Aš pasėjau ąžuolą“ ir sukvietė daugelį į ratelius „“Kupolio rože, kupolijyte“, „Užauga liepela, tūta“, kitus, o įsismaginusi kapela, kas be ko, įsilinksminusią publika įsuko į įvairių šokių sūkurį.

Sutemus organizatoriai pasikvietė šešis Joninėse buvusius varduvininkus, tarp kurių ir ukrainietę savanorę Ivaną, bei visus nuoširdžiai pagerbė: uždėjo ant galvų ąžuolo vainikus, be to, vietos seniūno vardu įteikė liemenes su atšvaitais. Atrakcijos dėlei kiekvienam apdovanotajam pasiūlė papūsti į daudytę (pučiamąjį muzikos instrumentą). Neįgudus, tarp kitko, sunkokai sekėsi.

Artėjant vidurnakčiui šventės dalyviai su uždegtais fakelais nuėjo prie netoliese tyvuliuojančio Vievio ežero, kur deglus gražiai ratu sustatė prie paruošto laužo, o rengėjai šį uždegė. Žinoma, prisilaikant tradicijų jaunuolės vandeniu nuplukdė vainikėlius.

Po to koncertuojant Semeliškių (Elektrėnų sav.) vokalinei instrumentinei grupei „Konkordas“ (Adolis Blažonis) susibūrusieji linksminosi.

Šauniai vieviečiai sutiko Jonines. Tik prisiminus ankstesnius metus, kai gyventojai galėjo linksmintis natūralioje gamtoje – už miesto buvusiame stadione, nūnai tarp mūrų buvo graudu.

 

 

Related posts