Romualdas Černeckis
Elektrėnuose surengtoje Valstybės dienos šventėje
Liepos 6 – ją Elektrėnuose, kaip ir visoje šalyje, buvo surengta Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos šventė, kurios metu vyko įvairūs renginiai. Žmonės ryte galėjo pasiklausyti šv. Mišių, vidurdienyje stebėti iškilmingą valstybinės vėliavos pakėlimą, vėliau pasidomėti “Supermoto“ varžybomis, o vakare pasiklausyti skirtingų atlikėjų bei grupių koncerto bei pasigrožėti šventiniais fejerverkais.
Pavarčius istorijos puslapius
Šventės proga, be abejo, naudinga pavartyti istorijos puslapius ir iš esmės suvokti, kodėl švenčiama ši Valstybės diena. Anot specialistų, siekdamas svarbiausio savo tikslo – karūnos Mindaugas 1253 metais priėmė krikštą, o tais pačiais metais aprašomą aktą sankcionavo kelios popiežiaus Inocento IV bulės. Jo globojama Lietuva buvo paskelbta Šv. Petro lenu (žeme) ir numatyta valdovo karūnacija (vainikavimas), kurią įvykdyti buvo pavesta Kulmo vyskupui Heidenreikui.
Vainikavimui deramai ruoštasi: buvo kruopščiai apgalvota visa jo eiga ir aktas įvykdytas laikantis formuliaro. Į Vilnių, kur buvo pastatyta katedra, su palyda atvyko Livonijos ordino magistras Andrius Štirlandas, atvežęs Rygoje pagamintas karūnas, bei minėtasis Kulmo vyskupas, domininkonas Heidenreikas, kuris ir atliko pagrindinį karūnacijos aktą. Nėra žinių apie kitus du asistuojančius vyskupus, bet šaltinių užuominos nurodo, jog vienas jų galėjo būti Kuršo vyskupas pranciškonas Henrikas.
Taigi 1253 – 07 – 06 Mindaugas ir jo antroji žmona Morta Vilniuje buvo vainikuoti Lietuvos karaliais. Jis sugebėjo pasinaudoti įtakingiausių krikščionių politikų tarpusavio prieštaravimais, suprato strateginę katalikybės bei apskritai įsiliejimo į katalikiškąją Europą reikšmę ir ėmėsi drąsių bei ryžtingų veiksmų tam pasiekti. Pasekmė – aukščiausias tarptautinis pripažinimas, t.y. karalystės statusas, o taip pat kitas ne mažiau svarbus išskirimas – atskira, tiesiogiai popiežiui pavaldi bažnytinė provincija.
1253 m. pagal Europos karalių vainikavimo formuliarus atlikta ir popiežiaus aktais aprobuota Mindaugo karūnacija užbaigė valstybės kūrimo procesą. Tai buvo vienas didžiausių lietuvių tautos pasiekimų, sudaręs galimybes tūkstantmetei tautos egzistencijai. Kartu buvo unikalus jos įnašas į europinę valstybinę kūrybą.
Bažnyčioje ir prie žuvusiųjų už Lietuvos laisvę paminklo
Iškilmės prasidėjo pamaldomis Elektrėnų Švč. Mergelės Marijos, Kankinių Karalienės bažnyčioje. Joms pasibaigus visi nuėjo prie šalia maldos namų esančio paminklo, pastatyto 1944 – 53 m. žuvusiems už Lietuvos laisvę atminimui.
Ten muzikavo Elektrėnų meno mokyklos pučiamųjų instrumentų orkestras (EMM direktorius Evaldas Petkevičius, kolektyvo vadovas ir dirigentas Valdas Stanaitis), eilėmis apie partizanus prabilo renginio vedėja Laura Buividavičienė, netrukus paprašiusi dalyvavusiuosius tylos minute pagerbti žuvusiuosius už Lietuvos laisvę Elektrėnų savivaldybės žemėse.
Vedėjai paskelbus, Lietuvos kariuomenės krašto apsaugos savanorių pajėgų Didžiosios Kovos apygardos 8 – sios rinktinės 804 – sios pėstininkų kuopos kariai atliko tris salves „Už Tėvynę Lietuvą“, „Žuvusiems partizanams už Lietuvos laisvę Elektrėnų savivaldybės žemėse“ bei „Už Lietuvos kariuomenę“.
Po to dainavo Vievio kultūros centro kamerinis choras „Con moto“ (Audronė Stepankevičiūtė), prie paminklo gėlių padėjo mero pavaduotojas Arvydas Vyšniauskas, administracijos direktorius Virgilijus Pruskas, Pastrėvio seniūnas Arūnas Kanapeckas.
Šventinei ceremonijai pasibaigus dalyviai išsirikiavo, ir eisena pasuko link Elektrėnų centrinės aikštės. Priekyje defiliavo Vievio pradinės mokyklos mergaičių šokių grupė „Boružėlės“ (Dijana Petkevičienė) ir EMM pučiamųjų instrumentų orkestro jaunieji muzikantai.
Oficialioji dalis Elektrėnų centrinėje aikštėje, kiti tos dienos renginiai
Vidurdienį šventusiems susibūrus miesto pagrindinėje aikštėje, iškilmių vedėja L. Buividavičienė paskaitė prasmingų eilių apie Lietuvą, pašoko „Boružėlės“. Tada grojant EMM pučiamųjų instrumentų orkestrui bei susirinkusiesiems giedant šalies himną buvo pakelta Lietuvos valstybinė vėliava.
Kai sveikinimo žodį tarė vicemeras A. Vyšniauskas, kariškiai paleido tris salves „Už laisvą bei nepriklausomą Lietuvą“, „Už karalių Mindaugą“ ir „Už Elektrėnų krašto žmones“.
Vėliau Vievio vaikų lopšelio – darželio „Eglutė“ auklėtinis Jokūbas Mikalauskas užtraukė patriotinę dainelę, Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ Elektrėnų bendrijos moterų ansamblis „Dubija“ (Rūta Striškaitė) atliko „Kur gintarais nusėtas marių krantas“, vietos vaikų ir jaunimo pop choro „Saulės spinduliai“ vokalistės Melita, Vesta, Laura ir Eisvina (Gaiva Židonytė, Aurimas Medzikauskas) – „Šiam pasauly“, kolektyvo „Dar ne sutema“ senjorai (Lina Rupšlaukienė) pašoko „Motiejų“.
Gerokai po pietų šventės dalyviai prie policijos komisariato stebėjo Lietuvos supermoto čempionato antrojo etapo varžybas Elektrėnų mero taurei laimėti, o vakare – nugalėjusių sportininkų apdovanojimo ceremoniją, klausėsi atlikėjo Vytauto Šiškausko dainų.
21 val. šventusieji traukė „Tautinę giesmę“.
Nuotraukos:
