Skyrelį tvarko Jonas Paulauskas 
SVEIKI IR VĖL SULAUKĘ ĮPRASTOS GAIVIOS LIETUVIŠKOS VASAROS
Pagaliau vėl sulaukėme mums įprastai lietingos, gaivios lietuviškos vasaros. Tik jos dėka aplinkinė gamta taip ilgai nenusivelka savo sodraus, gaivaus žalumos rūbo, džiuginančio ne tik mūsų, jos gyventojų, bet ir gintarinę šalį aplankančių svečių akis .
Taip ir turėjo būti, nes sąvokos išraiška „Lietuva“ juk kilusi iš žodžio „lietus“: „Čia Lietuva, čia lietūs lyja…“.
Meteorologai sako, kad mūsų vasaroms pasislinkus į rudenį pastarajam teks trauktis link žiemos, o šiai– į pavasarį bei t.t., nors kai kurie užsispyrę tautiečiai teigia, kad tai regėję ir anksčiau, o klimato atšilimas čia visai ne prie ko.
Visko jie matę, tad niekuo tų lietuvaičių nenustebinsi: net „valstiečių“ pastangomis pasiektu
PVM sumažinimu šilumai.
Ką gi, pagyvensim – pamatysim…
Dabar gi linksmai apie gyvenimą
Lietuviškai tarmiška eiliuota sakmė apie gyvenimą ir draugystę-partnerystę:
I
Menkutėj pirkutėj
Prieg ūžuolo seno
Dziedulis su bobu
Laimyngai gyveno.
*
Dziedulis per dzienų
Žvejojo prieg upės.
Bobulė dzieduliu
Išvyrdavo zupės.
*
Pavalgius bobulė
Torielkas mazgojo.
Dziedulis šiūkšlukį
Paspyrdavo koju.
*
Bet rozų dziedulis
Parejo be ūpo,
Ba nepagavo
Ir menko kilbuko.
*
Ir zupė pasdarė 
Jam negardzi.
Ir boba tų vakarų
Rodės britki.
*
O dar tos šiūkšlukės
Bado akis…
Supykis dziedulis
Bobulai sakys:
*
-Padlagės kap suodzis,
Vieni guriniai.
Ir kų tu per dzienų,
Sakyk man, darei?
*
Dziedulis bobulį
Be reikalo barė.
,,Ne pyrmas cia rozas“-
Bobulė pamanė.
II
Gana tau, dzieduli,
Sakau, večeroc.
Škaradnas daraisi,
Geriau aik miegoc.
*
Bobulė dzieduliu
Laškų paklojo.
Prieg pečiaus nuvejus,
Indus sumazgojo.
*
Dziedulis pro langų
Liūdnai pažiūrėjo,
Firankas užtraukis,
Laškon nuvėjo.
*
Bobulė padlages
Švariai išmazgojo.
Kantičkų paskaitius,
Dzievuliu dėkojo.
*
Nusvilkus rūbus
An uslano pasdėjo.
Ir pas dziedulį
In laškų nuvėjo.
*
Senatvė – ne šposas,
Visus kaulus maudzia.
Bobulė prieg dziedo
Šaltas kojas glaudzia.
*
-Aik, varla, po biesais,-
Supyko dziedulis.
Apsiautai škarpietkom,
Matiau šėpoj guli.
*
Vilnonių prismezgus
Be dzievo mieros,
Dar kandės inlindį
Visas sukapos.
III
Su kojom ladzinėm
Nesglausk prieg many,
Ba, rodos, ne laškoj
Guliu, o grabi.
*
Ir šonan pastraukis, 
In koldrų vyniojas.
Knarkia dziedulis,
Net stogas kilnojas.
*
O nabagei bobulai
Sunku kojas trync.
,,Geriau pas susiedų
Aitau susišylc“.
*
Mato susiedo
Budinkus pro langų.
Ir mislys juodziausios
Jai lenda in galvų.
*
,,Nevyrsiu jam zupės,
Tegu pabadaus.
Pabuvis be bobos,
Nagus sau nusgrauš.
*
Daugiau nesišydzys
Jisai iš manį.
Ir košė an vandenio
Bus jam gardzi.
*
Rozu negyvensiu,
An aukšto miegosiu.
Žiponų senų
Po šonais pasklosiu“.
*
An dziedo pikta,
Vos rytu išaušus,
Bobulė gyvenc
Išsikraustė an aukšto.
IV
O, kad dziedu
Gyvenimas būt nesaldus,
An aukšto dar nustempė
Jo čebatus.
*
Ir gulas an žipono
Seno bobulė,
Ir žiūri pro plyšį
Kų daro dziedulis.
*
O dziedas priskėlis
Velkas rubaškų,
Ieško čebatų-
Neranda prieg laškos.
*
Ir mislina dziedas,
Vyniojas autus,
,,Ir kur aš galėjau
Nukišč čebatus?
*
Po suolu nesdėjau,
Prieg laškos nėra…
Ir kur ciej čebatai,
Kad juos kvaraba.
*
Paklausc reikia bobos,
Jinai viskų žino,
Galėc palikau čebatus
Prieg vežimo“.
*
-Antose, ateik,
Ratavok tu mani.
Nežnau kur čebatai,
Katram jiej gali“.
*
Ale pirkioj cyku,
Dziedas nuskosci.
,,Ir kur gi po biesais
Nuvej toj Antosė?“
V
Kaliošuosna stojas
Dziedulis surūgis
Ir aina bobulės ieškoc
Jis po ūkį.
*
Ir tvartų, ir kluonų-
Jis viskų apėjo.
Net išvietį dziedas
Ir tų apžiūrėjo.
*
,,Dzievuliau tu brangus,
Ir kas cia per cyrkai?
Pareitų graiciau
Ir išvyrtų zacyrkos.
Visi jau pavalgį,
Tuoj reiks abiedoc“.
Nežino dziedulis
Nei kų ir galvoc.
*
Laukia prieg lango
Valandų gerų,
O rodos paciam,
Kad ne valandų- parų.
*
Ir aina dziedulis
Pas susiedkas,
Mislina, tį gal
Antosį suras.
*
O bobulė tuom čės
Nulipus nuog aukšto,
Kad kerta tai kerta
Šaukštų po šaukšto.
*
Pavalgė Antosė
Smetonos su duonu,
An aukšto dar nusnešė
Pieno uzbonų.
VI
O tas nabagucis
Kol kaimų apėjo,
Kaliošuosna kojas
Baisiai užgėlė.
*
Pavargis, pailsis
Namo paržirgliojo,
Šuva nepažinis
Ir tas jį aplojo.
*
In pirkių inejis
Sušylc sugalvojo.
Ale pečius nekūrtas-
Kap nabašnyko kojos.
*
,,Nu kų, be bobulės
Sunku bus gyvenc.
Pečių paciam
Reikės paskūrenc“.
*
Mislina dziedas
Ir striokas baisus,
Kas četvergi
Išskalaus jam autus?
*
Alkanas, piktas…
Ir kų dar daryc?
Žarnos pradės viena kitų
Tuoj ryc.
*
Lašinių atsipjovis
Jis duonos pasraiko,
Dar cibulio užkąs,
Ir skanu bus, ir sveika.
*
Ale duona kieta,
Trekšč- nulūžo dancys.
Cik vienų turėj.
Kų be jo dar darys?
VII
Nei valgis, nei gėris,
Nusvilkis rubaškų,
Išalkis dziedulis
Vėl gulas in laškų.
*
Mislina dziedas
Ir sukas galva;
,,Gal mano bobulė
Seniai negyva. 
*
Ir nor toj Antosė
Dazbridus jau man
Ale rozu vis geriau
Nei vienam.
*
Pečiukų pakūrus
Man valgyc padaro…“
Suprato dziedulis-
Gerai jis gyveno.
*
,,Kad jinai cik sugrįšt,
Kad būt cik gyva,
Rankas išbučiuotau
Kokia man gera“.
*
Ir ašarų braukia
Dziedulis liūdnai,
Vienam be bobulės
An svieto blogai.
*
O bobulė an aukšto
Tupėdama žiūri,
Kad vienas dziedulis
Šaltoj laškoj guli.
*
Ir gailescis ima
Baisiausiai bobulį,
Ir lipa nuog aukšto
Žemyn pas dziedulį.
VIII
O kad jam gyvenimas
Būt nekartus,
Nuog aukšto parsitempia
Jo čebatus.
*
Pūkini koldru
Ji dziedulį apklosto,
Pražilusių galvų
Jam švelniai paglosto.
*
Nusrengus in laškų
Lipa bobulė,
Ba reikia gi kojas
Pašyldzyc dzieduliu.
*
Cykiai dziedulis
Atlaidzia griekus,
Prieg jos prisiglaudis
Usnaudzia ramus.
*
Ir bobulė laimynga,
Jau pykc nėra noro,
Dziaugias, kad guli
Dziedulis prieg šono.
*
TAIGI, NEPYKIM,
NEBŪKIM PANIURĮ,
VERCYKIM ŽMOGŲ,
KATRŲ ŠONI TURIM…
Ir proza apie būtį
Kaip paporino gyvuoju klasiku vadinamas mūsų Juozas Erlickas:
Prieš milijonus metų iš jūros išlipo kažkokie gyviai ir ilgai vystėsi, kol tapo lietuviais. Vasarą jie brenda į jūrą… Ogi visai čia smagu! Gal ir nevertėjo išlipt…
****
Su nostalgija minim didžiavyrius… O juk patys net penkiasdešimt metų galėjom girdyt žirgus Juodmarėse. Troškulys yra viskas. Tai ne! Susitraukėm iki lopinėlio prie Baltijos ir susiraukę graužiam kits kitą.
Baltija sekli… Kur, ilgai graužę, atsigersma?
****
Kai tik sutinku bičiulį, šis klausia:
– Kas naujo?
Sudrebu, žvelgiu į laikrodį: pusė penkių. Vakar tuo laiku irgi tiek pat buvo.
Ašaros paplūsta iš akių… Prisimenu baltus, andai gyvenusius prie Baltijos. Tie buvę labai išdidūs. Išgirdę „Kas naujo?“, griebdavosi kardo ir perskeldavo taip tarusiam galvą. Todėl greitai išnyko…
****
Žiūriu į naują Lietuvą ir prisimenu seną dainą: „Aš eičiau tenai, kur aukštieji kalnai, kur ganosi elnių banda…“. Šiandien ir aš eičiau. Tiktai kur tai yr?
Einu pro Seimą. Žiūriu: ganosi banda. Prieinu arčiau: ne, vis dėlto ne elniai. Nyksta pas mus tauresni padarai.
****
Protingam seniai aišku: nusikaltimų daugėja todėl, kad gerai dirba policija. Kvailiui mįslė: kodėl negalėtų blogiau dirbt?
****
Pastebėjau, kad lietuvių šešėliai ilgesni nei patys lietuviai. Tuom ir būsime įdomūs Europos policijai…
****
Graikai jau daugel amžių gyvena ant kultūros griuvėsių. Ir nieko! Tad ko gi mes rėkaujam?
****
Lenkams garbė svarbiau nei pinigai. Todėl šviesiu paros metu jie kovoja už teisingą Europą, o pinigus iš pravažiuojančių lietuvių atiminėja naktimis…
****
Rusijoj visados jaučiuosi europiečiu, todėl šneku su ryškiu akcentu:
– Žinau jūsų kraštas. Sostinė Ryga.
Įdomiausia čia tai, kad rusams, kaip ir lietuviams, labai nepatinka, jeigu jų sostinę pavadini Ryga. Dėl ko tas miestas toks nemalonus? Bet gerai, kad esam ne latviais gimę.
****
Eidamas iš vonios į miegamąjį sutikau Patriūbavičių.
– Kur eini? – paklausė.
– Į lovą, – atsakiau. – O tu?
– Šiaip vaikštinėju, – tarė. – Mėgstu šias apylinkes.
Išjungiau lempą. Geras žmogus. Tačiau tegu truputėlį paklaidžioja.
****
Anava mažas senelis kad strykčioja didelėj parduotuvėj: kainos per aukštai! Aš gėdinu: pasiekėm Europą! NATO pasiekėm! Pasieksim ir varškę…
****
Gatvėj apsikabinu stulpą.
– Ar eisi su manim?
Jis tyli. Stulpai drovūs. Užtat man ir patinka.
****
Kiek prašėm: tik netarnaukit Lietuvai! Dirbkit, ką reikia, ir tiek.
Kur ten! Vergo sąmonės nepakeisi. Užtat Lietuva pasikeitė: pasipūtė, išponėjo-į lietuvį nė skersa akimi nebežiūri.
****
Stoviu gatvėj, laikau skelbimą: „Norėčiau susipažinti su įdomiu vyriškiu“.
Niekas neprieina. Visi neįdomūs. Palauksiu rinkimų. Tada tai daug įdomių pridygsta. Ir visi patys siūlosi.
****
Ir kvailiui aišku: joks sveikas žmogus nemes darbo, kurį moka ir mėgsta dirbti. Vadinas, Seiman eina tik nesveiki, nemokšos ir tinginiai. Galvoju: kažin kas esam mes, kad vis tokius išrenkam?
****
Jūs sakot: jie nesveiki, nedori, neprotingi… O aš sakau: tik ligonis ir gali rūpintis sveikatos apsauga. Tik sukčius – vidaus reikalus išmanyt. Ir tik netekęs proto gali tokiais pasitikėt.
****
Susitikime su rinkėjais tris valandas šnekėjau, šokau, špagas rijau… Tada pakilo nusmurgęs žmogelis ir paklausė:
-Tai kokia gi jūsų programa?
Trenkiau durimis, apsisukau ant vienos kojos ir išlėkiau pro kaminą.
Kada gi jūs suvoksit, kad visų programa ta pati: „Šikau ir tapšnojau!“
Bet kaip skiriasi artistų meistriškumas!
****
Duok durniui kelią… Davėm, ir jie nuėjo Seiman. Mes gi – durnių vietoj likom. O kelio niekas neduoda.
****
Yra dalykų, kurie visada malonūs žvilgsniui: ugnis, vanduo ir tai, kaip dirba kiti.
****
Už vieną muštą dešimt nemuštų duoda… Jau dešimt metų kasdien lupu savo pačią! O vis neprasigyvenam…
****
Jūs norėtumėt pamatyt verslo partnerį, krintantį nuo stogo? Ir aš norėčiau. Bet retai pasitaiko. Mūsiškiai nelinkę daryt gera kitam.
****
Vis dar pasitaiko kvailių, kurie bando Lietuvos istorijon įeit. Gudruoliai tai seniai geografijoj išsikėtoję…
****
Rūškanas dangus… Ir žmonių veidai rūškani… Mąstau: o pietų kraštuos tai kasdien giedra… Už kokius gi nuopelnus? Pagaunu atvykėlį, pamurkdau nosim į purvą… Ir žiū – giedresni mūsiškių veidai.
****
Kai geras oras, tai kažkoks nervas ima. Nei atsikąsi, nei į kišenes prisikimši… O blogiausia, kad visiems to gero vienodai. Užtat praeidamas pro verslo partnerį vis pagadinu pagal išgales…
****
Belskis, ir bus atidaryta. Bet jei nieko nėr? Tada išlaužiam duris ir susirenkam vertingesnius daiktus…
****
Vėl krenta snaigės. Prieinu prie lango. Ne, tai tik kiemsargis nukrito nuo stogo… Vis tiek gražu!
****
Geri žmonės – kas skleidžia šilumą kitiems. Bet patys geriausi – atšalę. Artimiesiems tuomet visai šilta.
****
Svajoju: kad prieitų žmogus ir paklaustų:
– Ar viskas blogai?
– Viskas, – atsakyčiau. – Aš prastai atrodau ir klaikiai jaučiuos.
– Taip ir turi būt, – ramintų jis. Ir pasijusčiau geriau.
****
Kitą kartą, kai Lietuvoj vis krito gyvenimo lygis, gyveno toks senelis, kuris kasdien žiūrėjo į dangų. Jis norėjo pamatyti krintantį lėktuvą. O lėktuvai, it laimė, vis lėkė pro šalį… Ir numirė senelis, keikdamas gyvenimą, kuriame taip mažai grožio.
****
Prisimenu: važiavo Maironis pro Trakus ir verkė jam širdis. Mat buvo tik viena pilis, ir ta pati sugriuvus. O važiuotų jis šiandien!.. Pro Trakus, Molėtus, Ignaliną… Kiek pilių!.. Kai kurios net be leidimo statytos, o niekaip nenugriausi. Tai būtų seneliui džiaugsmo!
****
Pastebėjau, kad gyvenimas eina, o žmonės bėga, važiuoja ir net skrenda. Dažniausiai skrenda valdžios žmonės. Užtat jie yra labiausiai atitrūkę nuo gyvenimo.
****
Yra tipų, kurie uždirba didelius pinigus, balansuodami ant lyno tarp dviejų dangoraižių. Vaikiški žaidimai! Kiek pas mus yra balansuojančių ant skurdo ribos! Tai itin pavojingas, ilgai trunkantis triukas, kurį net Amerikoj retas drįsta pakartot.
Užtat sakau: tik mokėkim savo meistrus reklamuot! Ir išgarsėsim, ir biudžetas pilnės.
****
Nuo seno žmonės paukščiams sparnų pavydi. Kad sparnus turėtų, tai ant palangių tupėtų, ką kiti daro, žiūrėtų. O padangėm lėkdami patys kitiems ant galvų darytų… Gerai, kad ne visos svajonės išsipildo.
****
Kai litras benzino kainuos šimtą litų, liausimės važinėję. Sulėtės tempai…
Pamiršim, kaip atrodo pasaulis, užtat prisiminsim, kas mūsų soduose.
Susipažinsim su žmonom ir vaikais. Niekas nebesignalizuos, kad reikia skubėti – galėsim gyventi.
****
Laukiu Naujųjų. Pradėsiu naują gyvenimą. Viskas tada bus kitaip. Bet visados jau pirmąją Naujųjų dieną viskas nueina po senovei. Tad nuo antros vėl imu laukt Naujųjų. Taip ir bėga metai. Bet gerai, kad yra ko laukt.
****
Ir auditoriai apie tą patį
Vatikanas gavo skundą, kad vienas klebonas miega su savo namų šeimininke ir pasiuntė komisiją patikrinti faktą. Ši atvažiavo, apžiūrėjo šeimininkę, kuri buvo jauna ir graži. Žvilgtelėjo į jos didelį bei šviesų kambarį, į gražuolės plačią lovą. Paskui apžiūrėjo klebono mažą kambarėlį ir mažytę jo lovą.
Vėliau komisija smagiai pavalgė, pagėrė ir nieko nepasakiusi išvažiavo.
Po kelių dienų klebonas pastebėjo, kad dingo sidabrinis šaukštas iš senovinio servizo ir parašė laišką komisijos pirmininkui: „Aš nenoriu pasakyti, kad Jūs paėmėte mano
sidabrinį šaukštą. Nenoriu paporinti, kad Jūs jo neėmėte. Aš tik noriu konstatuoti, kad dingo mano sidabrinis šaukštas”.
Po kiek tai laiko klebonas gauna šios atsakymą: „Mes nenorime teigti, kad jūs miegate su savo šeimininke. Nenorime tvirtinti, kad Jūs su ja nemiegate. Tačiau mes norime konstatuoti, kad jeigu Jūs miegotumėte savo lovoje, tai būtumėte radęs tą šaukštą“.
Анекдоты
♦♦♦♦
На столе лежат две книги: тонкая и толстая. На тонкой написано – „Логика“, на толстой – „Женская логика, том 32-й“!
♥♥♥♥
На скамейке в парке сидит девушка. К ней подсаживается парень. Не зная с чего начать разговор, он наконец произносит:
– Простите, а вы играете на пианино?
Девушка изумленно спрашивает:
– А вы разве слышите музыку?!
♠♠♠♠
Солдат рассказывал домашним о боевых действиях в Африке:
– Однажды кончились боеприпасы, продукты и водка. Все страшно хотели пить.
– И вода кончилась?
– Вода была, но было не до купания!
♥♥♥♥
Мужчина приходит в гости к своему старому приятелю и вдруг видит, как по комнате пробегает маленькая девочка.
– Диплома! – зовёт ребёнка родитель. – Принеси нам кофе.
– Диплома? Какое странное имя, – удивляется гость. – Почему её так назвали?
Приятель объясняет:
– Я отправил свою дочь учиться в университет, и вот с чем она оттуда вернулась.
♥♥♥♥
Бабушка – внучке:
– Запомни, в жизни должна быть только одна большая, чистая, верная любовь…
– А у тебя такая была???
– Дааааа, морские офицеры!
♦♦♦♦
Я всегда жутко боюсь летать. Часто в самолете потею, бледнею, много пью водки и невыносимо дрожу, а окружающие при этом надо мной дико смеются. Но когда они спрашивают, кем я работаю, а я отвечаю, что ученым, изучающим аварии самолётов из-за турбулентности, все почему-то перестают смеяться и начинают пить…
♠♠♠♠
– Женщин считают слабым полом из-за их физического развития?
– Из-за умственного…
♥♥♥♥
А я в классе лучше всех целовался! Ух, как я целовался! Аж за ушами трещало! У меня даже прозвище было – „Вантуз“!
♥♥♥♥
– Батюшка, можно от вас позвонить?
– Конечно, сын мой, только колокол не разбей!
♥♥♥♥
– Мама, правда ли что все сказки начинаются словами: „Жили-были….“
– Нет сынок, иногда они начинаются словами: „Дорогая, сегодня я задержусь на работе…“
♦♦♦♦
Объявление:
„Надежный, с самыми серьезными намерениями, крепко стоящий на ногах, не стесненный в финансах и не обремененный обязательствами, ценящий трудолюбие, чистоту и порядок, хозяйственный магазин познакомится с симпатичной уборщицей до 60 лет“.
♦♦♦♦
Алкаш в отделе парфюмерии:
– Одеколон есть?
– Какой? – спрашивает продавец.
Алкаш дыхнул.
– Такого нет. Есть вот такой, – выдохнул продавец.
– Дорого, – отвечает алкаш.
♠♠♠♠
Из книги рекордов Гиннесса:
– За один вечер, в Химках, сотовый телефон сменил семерых владельцев. Причем двоих еще и пережил.
♦♦♦♦
Выходит грузин из поезда на перрон и кричит:
— Таскател! Тескател…
К нему подходит служащий и говорит:
— Я не таскатель, a носильщик.
— Да?.. Ну, тогда ызнасылуй мои чэмоданы.
♦♦♦♦
Один мужик решил подшутить над своей тещей, которая его запилила почти насмерть. Воспользовавшись тем, что дорогая мама утопала на рынок, зятек выпилил дырку в обеденном столе, потом залез под него, просунул голову в отверстие и замер в таком положении. Скатерть свисала до полу, и тела шутника не было видно. Еще он предварительно обильно полил кетчупом все вокруг своей дурьей башки. А теперь представьте, что увидела вздорная баба, вернувшись домой? На скатерти лужа крови, а в центре стола возлежит отрезанная голова зятя с высунутым языком и скошенными глазами…
Теща завизжала с такой силой, что с потолка свалилась криво висящая люстра и долбанула любителя розыгрышей прямо по кумполу. Зять, правда, не окочурился, но оглушительно заорал. Теща, услыхав, как отрубленная голова отчаянно матерится, окончательно потеряла рассудок и метнула в парня только что купленный
трехлитровый баллон с томат-пастой. Естественно, банка попала шутнику прямо в лоб. Очевидно, кости у мужика были толщиной с бетонную плиту, потому что емкость разбилась, добавив в пейзаж краски. Бедный зять потерял сознание да так и остался сидеть под столом, теперь уже точно похожий на труп…
Баба, воя, словно заевшая кофемолка, опрометью бросилась в отделение милиции, расположенное в этом же доме, на первом этаже. Пришедшим ментам при виде апокалипсического зрелища стало дурно, и они, потеряв самообладание, даже попятились к двери. И тут голова, страшная, вся покрытая красными сгустками, подняла веки, бешено завращала глазами, разинула рот и выдала тираду:
— Мама! Вашу мать! Мать вашу! Мама!
Теща свалилась в обморок, один из ментов рухнул рядом с ней, второй оказался покрепче.
— Ты того…, этого… — забубнил он, — паспорт покажь!
— Ща вылезу, — просипела башка, — и достану, погодь маненько…
Очевидно, перспектива узреть летающую по воздуху за документом голову настолько впечатлила служивого, что он с воплем: «Спасите! Вампиры!» — ринулся за подмогой. Когда отделение почти в полном составе, с табельным оружием на изготовку вломилось в квартиру, зять, по-прежнему покрытый кетчупом, вызывал «Скорую помощь»…
Итог шутки: у тещи гипертонический криз, один мент стал заикаться, второй теперь всегда глупо хихикает при виде бутылки с кетчупом, зятек получил несколько суток за хулиганство и полное моральное удовлетворение. А теща раз и навсегда перестала приставать к идиоту.
♦♦♦♦
Встречаются два приятеля:
– Ты, я слышал, машину купил?
– Да, такая хорошая вещь, теперь все успеваю, представляешь, сегодня за день успел сменить масло, купить новые покрышки, поехал на авторынок за крыльями, сгонял в автосервис, поменял крылья, заехал в автомагазин за „Тосолом“. И как бы я все это без машины успел?
