Lionės Ališauskaitės –  Bulaukienės kūryba: eilėraščiai apie artėjantį rudenį

Romualdas Černeckis  

Lionės Ališauskaitės –  Bulaukienės kūryba: eilėraščiai apie artėjantį rudenį 

Portalas www.dirst.lt primena, kad Lionė Ališauskaitė – Bulaukienė gimė, augo ir gyvena Dainavos kaime (Kaišiadorių r.)., o jos būtis niekada nebuvo lengva.  

Kadangi artėja ruduo, tinklalapis pateikia poetės eilėraščių iš knygutės „Gyvenimo poezija“ apie šį metų laiką. 

Rudenėjant

Išglostė vėjas jau žiedus

Ir vasaros suknelę žalią,

Surinkęs medžiuose lapus,

Storai užklojo veją.

 

Nežaižaruoja deimantai rasos,

Negieda vyturiai…Nyku…

Sidabras išsilies šalnos

Ant parudavusių laukų.

Ir saulė nebučiuos karštai

Nei miško, nei gėlių,

Ją debesys apgaubs šaltai

Savo pilku šydu.

O kai auksinė pilnatis

Skaičiuos rudens žingsnius,

Žemę apglėbs šalta naktis

Ir lis žvaigždžių lietus.

Prabėgo vasara

Prabėgo vasara…Ji šuoliais nušuoliavo,

Nusinešė rasas, žiedus laukų,

Apsamanojęs rūkas gojais eina,

Rodos, visai dar ne laiku.

Pašiurpęs vėjas klevus stipriau kedena,

Pageltusius lapus skaičiuoja ant takų,

Obels šaka į langą pabarbenęs,

Jis šoka jau tarp debesų.

Prabėgo vasara, ruduo ateina,

Su akvarele, su spalvom,

Pakvimpa duona, o ražienas

Artojas apverčia vagon.

Nusidriekė voratinkliai į tolį,

Ražienos numirė vagoj,

O gervės klykdamos mums moja,

Kad susitiksime ne tuoj.

Paniurę debesys žingsniuoja

Žemai per viršūnes klevų.

Apsnūdę ąžuolai linguoja

Giles pabėrę ant takų.

Gandrai išskrido, vieversiai,

Kregždutės, žąsys girgsi.

Nublanko pievos ir miškai,

Nes tėviškėn ruduo jau tiksi.

Vėl ruduo

Žvaigždžių lietus padangėj lyja,

Nušviesdamas paukščiams takus,

Vorai nuaudę ploną giją,

Užklojo mirštančius laukus.

Niūrus ruduo ir vėl pas mus

Su aukso spalvomis,

Vėl dažo jis laukus, miškus

Ir pakeles suvystė šalnomis.

Naktis ilga, tamsi, šalta,

Tik pilnatis žvaigždes skaičiuoja.

Kažkur sukliko gervė palikta,

Kai kitos į kelionę išplasnojo.

Taip liūdna, neramu širdy,

Kad dienos ūkanotos, gal kad vėjas

Lapus vis drasko patvory,

O medžiuose rauda jo liejas.

Jau vasara tolyn nubėgo

Su spalvomis ir šiluma.

Tiktai želmuo tartum smaragdas

Ilgai dar džiugins žaluma.

Ruduo

Ruduo išliejo akvarelę

Plačiai, plačiai laukuos,

Šalna pakando gležną gėlę,

Šarma jau prigulė kalnuos.

Nukritę lapai nušlamėjo,

Vėjelio nešami.

Ruduo akimirksniu atėjo,

Paniurę debesys – pilki.

Ruduo. Pagelto žolės, medžiai,

Ir saulė mažiau šildo.

Atvėsta oras įpusėjus nakčiai,

Lietus dažniau žemelę vilgo.

Ruduo…Sode pagelto kriaušės,

Obuoliai bumbsi nuo šakų.

Ruduo dalina vaišes,

Namai pakvimpa pyragu.

Ruduo su gervėmis praskrido

Pro tėviškės tuščius laukus.

Ruduo jau pamiškėm nuslydo,

Papuošdamas šarma takus.

Related posts