Romualdas Černeckis
Lionės Ališauskaitės – Bulaukienės kūryba: eilėraščiai apie artėjantį rudenį
Portalas www.dirst.lt primena, kad Lionė Ališauskaitė – Bulaukienė gimė, augo ir gyvena Dainavos kaime (Kaišiadorių r.)., o jos būtis niekada nebuvo lengva.
Kadangi artėja ruduo, tinklalapis pateikia poetės eilėraščių iš knygutės „Gyvenimo poezija“ apie šį metų laiką.
Rudenėjant
Išglostė vėjas jau žiedus
Ir vasaros suknelę žalią,
Surinkęs medžiuose lapus,
Storai užklojo veją.
Nežaižaruoja deimantai rasos,
Negieda vyturiai…Nyku…
Sidabras išsilies šalnos
Ant parudavusių laukų.
Ir saulė nebučiuos karštai
Nei miško, nei gėlių,
Ją debesys apgaubs šaltai
Savo pilku šydu.
O kai auksinė pilnatis
Skaičiuos rudens žingsnius,
Žemę apglėbs šalta naktis
Ir lis žvaigždžių lietus.
Prabėgo vasara
Prabėgo vasara…Ji šuoliais nušuoliavo,
Nusinešė rasas, žiedus laukų,
Apsamanojęs rūkas gojais eina,
Rodos, visai dar ne laiku.
Pašiurpęs vėjas klevus stipriau kedena,
Pageltusius lapus skaičiuoja ant takų,
Obels šaka į langą pabarbenęs,
Jis šoka jau tarp debesų.
Prabėgo vasara, ruduo ateina,
Su akvarele, su spalvom,
Pakvimpa duona, o ražienas
Artojas apverčia vagon.
Nusidriekė voratinkliai į tolį,
Ražienos numirė vagoj,
O gervės klykdamos mums moja,
Kad susitiksime ne tuoj.
Paniurę debesys žingsniuoja
Žemai per viršūnes klevų.
Apsnūdę ąžuolai linguoja
Giles pabėrę ant takų.
Gandrai išskrido, vieversiai,
Kregždutės, žąsys girgsi.
Nublanko pievos ir miškai,
Nes tėviškėn ruduo jau tiksi.
Vėl ruduo
Žvaigždžių lietus padangėj lyja,
Nušviesdamas paukščiams takus,
Vorai nuaudę ploną giją,
Užklojo mirštančius laukus.
Niūrus ruduo ir vėl pas mus
Su aukso spalvomis,
Vėl dažo jis laukus, miškus
Ir pakeles suvystė šalnomis.
Naktis ilga, tamsi, šalta,
Tik pilnatis žvaigždes skaičiuoja.
Kažkur sukliko gervė palikta,
Kai kitos į kelionę išplasnojo.
Taip liūdna, neramu širdy,
Kad dienos ūkanotos, gal kad vėjas
Lapus vis drasko patvory,
O medžiuose rauda jo liejas.
Jau vasara tolyn nubėgo
Su spalvomis ir šiluma.
Tiktai želmuo tartum smaragdas
Ilgai dar džiugins žaluma.
Ruduo
Ruduo išliejo akvarelę
Plačiai, plačiai laukuos,
Šalna pakando gležną gėlę,
Šarma jau prigulė kalnuos.
Nukritę lapai nušlamėjo,
Vėjelio nešami.
Ruduo akimirksniu atėjo,
Paniurę debesys – pilki.
Ruduo. Pagelto žolės, medžiai,
Ir saulė mažiau šildo.
Atvėsta oras įpusėjus nakčiai,
Lietus dažniau žemelę vilgo.
Ruduo…Sode pagelto kriaušės,
Obuoliai bumbsi nuo šakų.
Ruduo dalina vaišes,
Namai pakvimpa pyragu.
Ruduo su gervėmis praskrido
Pro tėviškės tuščius laukus.
Ruduo jau pamiškėm nuslydo,
Papuošdamas šarma takus.