Romualdas Černeckis 
Portalas www.dirst.lt: kelininkų veteranų kreipimasis „Dėl Lietuvos kelių muziejaus likimo“
Sunerimusi dėl Lietuvos (Vievio) kelių muziejaus (VKM) neaiškios ateities, veteranų klubo „Kelininkas“ bendruomenė kreipėsi į LR susisiekimo ministrą Roką Masiulį ir paprašė paneigti ją pasiekusią žinią, kad VKM numatoma reorganizuoti kitoms įmonėms išdalinant daugelį metų kauptą šalies kelių plėtros paveldą.
Portalas www.dirst.lt publikuoja kreipimąsi.
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministrui p. Rokui Masiuliui,
2017 – 11 – 29, Nr. 17
DĖL LIETUVOS KELIŲ MUZIEJAUS LIKIMO
Kreipiamės į Jus, gerb. Ministre, kelininkų veteranų klubo „Kelininkas“ bendruomenės vardu ir prašome paneigti mus pasiekusią nerimą keliančią žinią, kad naujieji Kelių muziejaus Vievyje valdytojai – valstybės įmonė „Kelių priežiūra“ – ėmėsi iniciatyvos reorganizuoti Kelių muziejų, išdalinant kitoms įmonėms ir organizacijoms daugiau kaip penkis dešimtmečius kauptą Lietuvos kelių srities plėtros paveldą.
Kelių muziejus Vievyje atvėrė duris 1995 m. spalio 19 d. ir yra mokslui, mokymui ir plačiajai visuomenei tarnaujantis statybinio profilio technikos muziejus, atspindintis transporto, kelių tiesimo ir priežiūros raidą. Drįstame tvirtinti, kad Lietuvos kelių muziejuje surinkta, susisteminta ir saugoma per 8000 eksponatų, dalis jų labai reti ir vienetiniai, jie visi – Lietuvos kelininkų veiklos per praeitą ir pastarąjį šimtmetį ir dar senesniais laikais atliktų darbų liudininkai. Per dvidešimt muziejaus darbo metų labai padidėjo eksponatų skaičius, ekspozicijų salės išsiplėtė per du pastato aukštus. Šalia buvo pastatytas specialus statinys kelių tiesimo ir priežiūros technikai eksponuoti.
2003 metais Kelių muziejų aplankęs tarpukario Lietuvos susisiekimo ministro Kazio Germano sūnus Vytautas paliko muziejaus lankytojų knygoje tokį įrašą: „Man, kaip Lietuvos kelininko sūnui, nepaprastai miela vienoje vietoje rasti tiek daug sutelktos kelininkų darbo istorijos. Garbė ir padėka tiems, kurie ją išsaugojo ir sutelkė“.
Š. m. liepos 28 d. Lietuvos mokslų akademijoje vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Be praeities nėra ateities” buvo patvirtinta, kad nežinantieji savo praeities neturi ir aiškios ateities.
Mūsų Kelių muziejus turi patikimų giminingų partnerių. 2003 metais Suomijos kelininkų iniciatyva buvo įkurta Šiaurės ir Baltijos šalių kelių ir transporto muziejų asociacija, kuriai priklauso Norvegija, Švedija, Danija, Islandija, Suomija, Estija, Latvija ir Lietuva. Asociacijos nariai kasmet susitinka kaskart kitoje asociacijai priklausančioje šalyje, dalijasi eksponatų kaupimo patirtimi, sužino, ką nuveikė vietinės kelių įmonės, kuo praturtėjo muziejai. Lietuvos Kelių muziejus turi iš ko pasimokyti ir pamokyti kitus. Buvo ir svajonė plėtoti Kelių muziejų.
Prieš kelis metus Vilniuje vykusioje tarptautinėje Baltijos šalių kelininkų konferencijoje, Šiaurės ir Baltijos šalių kelių asociacijų direktorių tarybos posėdyje buvo pabrėžta, kad kelių muziejai, tai kiekvienos tautos mentaliteto raiška, istorijos akcentai, kultūros paveldas ateities kartoms, o tuo pačiu – natūralus ir naudingas tolesnio Baltijos ir Šiaurės šalių bendradarbiavimo etapas.
Norvegijoje neseniai išleistoje knygoje „Braut 3 – articles from Northern European Road Hitory“ greta kitų Šiaurės bei Baltijos šalių muziejų yra rašoma ir apie Lietuvos kelių muziejų, kartu talpinant eksponatų nuotraukas.
Kelių muziejaus veikla yra įteisinta Lietuvos Respublikos Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatyme – šios programos lėšos gali būti naudojamos Kelių muziejui ir kelių srities istorinėms vertybėms išlaikyti, įsigyti ir eksponuoti.
Gerbiamas Ministre, kelininkų veteranų klubo bendruomenės vardu tikimės Lietuvos šimtmetį sutikti su turimu Kelių muziejaus turtu, pilnai atitinkančiu savo paskirtį ir menančiu puikią kelių srities paveldą.
Pagarbiai,
Kelininkų veteranų klubo „Kelininkas“ prezidentas Antanas Žlibinas
Nuotraukos (www.dirst.lt):
