Paruošė Romualdas Černeckis
Įdomybės: ciklas XVI
Virtualus apsilankymas Indijoje
Tai valstybė Pietų Azijoje, antra pasaulyje pagal gyventojų skaičių. Per pastaruosius dvidešimt metų padidėjo tiek Indijos gyventojų kiekis, tiek šalies strateginė svarba.
Valstybės pavadinimą nulėmė Indo upė (Sindh). Patys gyventojai savo šalįpristato kitaip – Bharat (nuo Bharatų dinastijos), tačiau ir tarp pačių indų esama skirtumų.
Seniausi žinomi žmonių gyvenimo pėdsakai šalyje – akmens amžiaus olų piešiniai Madhja Pradeše.
Anot nūnai turimų duomenų, nuolatinės žemdirbių gyvenvietės atsirado prieš 9000 metų. Tuomet Šiaurės Vakarų Indijoje užgimusi vad. Hakros keramikos, arba Mergarcho kultūra ilgainiui transformavosi į Harapos („Indo slėnio“) civilizaciją (~3100–1900 m. pr. m. e.).
Daugumos gyventojų iki šiol išpažįstamas hinduizmas atsirado iš vedinės (senovės indoarijų) ir Šiaurės Indostano aborigenų (neindoarijų) kultūrų sąveikos. I tūkstm. pr. m. e. II pusėje suklestėjo dvi vedizmo atžvilgiu heterodoksinės religijos – džainizmas ir budizmas.
Tuo pat metu Šiaurės Rytų Indostane daugelio nepriklausomų karalysčių vietoje iškilo Maurjų imperija. Vėlesnis Guptų dinastijos laikotarpis istorikų laikomas Indijos „aukso amžiumi“, kadangi ten klestėjo menai, matematika, architektūra, astronomija, religinė filosofija.
Viduramžiais didžioji Indijos dalis valdyta Delio sultonų, nuo XVI a. – Mogolų dinastijos imperatorių.
Dėl karalysčių susiskaldymo atvykę portugalų, prancūzų ir anglų pirkliai rado palankias sąlygas kolonizacijai . Tad praktiškai visa Indija pateko į Anglijos imperijos sudėtį. Tam priešintasi. Žymiausias buvo sipajų sukilimas (1857 m.). Po jo ėmė stiprėti nepriklausomybės judėjimas.
1947 m. rugpjūčio 15 d. Indija gavo visišką nepriklausomybę ir tapo sekuliaria respublika. (Informacijos šaltinis – Vikipedija).
Internete parinktos nuotraukos: