Lionė Bulaukienė (Kaišiadorys)
Susitiko po 45 metų
Birželio 16 – ji kai kam buvo įprasta savaitgalio diena. Kas skalbėsi, kas gulinėjo prie jūros ar namuose ant sofutės…
Tuo laiku Dainavos krašto bendruomenės salėje vyravo didelis šurmulys, kadangi vietos gyventojo Rimo Kacevičiaus iniciatyva susirinko jo klasiokai, kurie aštuonmetėje mokėsi, žaidė krepšinį, futbolą, ar šiaip prieš 45 metus vaikiškai išdykavo.
Rimo sujudinti bendraklasiai suvažiavo, sugūžėjo iš įvairių Lietuvos vietovių: Regina iš Elektrėnų, Roma iš Deltuvos (Ukmergės r.), Regina iš Vilkaviškio, Gražina iš Zūbiškių (Kaišiadorių r.), Vidas iš Rūdiškių (Trakų r.), Vida iš Kaišiadorių, Vladas iš Vievio (Elektrėnų sav.). Tik gaila, kad neatvyko ir niekad neatkaks a. a. auklėtojas Stasys Bačiulis, daug metų Dainavos aštuonmetėj direktoriavęs a. a. Aloyzas Šidiškis, ir keli į amžinybę iškeliavę klasiokai. Susirinkusieji juos pagerbė tylos minutę. Dėl ligos nebuvo jų pirmosios mokytojos Birutės Zakarevičienės.
Tiesa, visi nudžiugo, kad po ištikusios nelaimės (vyro netekties) atrado laiko ir jėgų pabendrauti auklėtoja Genovaitė Šidiškienė. Tų mokinių auklėjimo vairą į savo rankas ji perėmė vyresnėse klasėse.
Man buvo labai įdomu stebėti jų susitikimą iš šalies. Pavyzdžiui, užgrojus muzikantui Algirdui Pliopai, visi susėdę vaišinosi atsineštinėmis vaišėmis. Lūžo stalai nuo įvairių mėsos gaminių, kibinų, įvairių rūšių ir skonių salotų ir gėrimų įvairovės.
Susitikime pirmoji žodį tarė auklėtoja G. Šidiškienė. Ji ne tik prisiminė savo ankstesnįjį darbą, bet dar ir pamoką „pravedė“ tema ,,Kaip pažinti geografiją neišvykus iš namų“. Kalbėjusioji paaiškino, kur savo namuose galima atrasti Ameriką, Kiniją Japoniją ir pan., be to, visiems auklėtiniams įteikė bukletus, atvirukus su palinkėjimais, kuriuos parašė ne tik jinai, bet ir A. Šidiškis. Viešnia sakė, kad jis labai kruopščiai ir su užsidegimu ruošėsi šiam susitikimui, bet nespėjo… Liko tik žodžiai ir data – 2018 – 03 – 25d.
Po to tema ,,Kur likimas jus nunešė ir ką pasėjot?“ šnekėjo tądien susibūrusieji, per 45 metus nuėję įdomu ir vingiuotą būties kelią. Kaip jie akcentavo , „buvo visko, bet dabar gerai“. Reiškia, kad gyventa ir eita į priekį ne veltui!
Dainas keitė šokiai, šokius – dainos. Jeigu iš pradžių susitikimo dalyviai prašė lėtesnės muzikos, tai vėliau trepsėjo greitu tempu, su pritupimais, pasilenkimais ir kojų kilnojimu aukštyn. Matėsi, kad atlyžo ir prisimiršo skausmai, jog sugrįžo į jaunystę.
Gerokai po vidurnakčio prasidėjo ilgi atsisveikinimai. Jie nuoširdžiai dėkojo savo energingam iniciatyviam klasiokui, matematikos mokytojui R. Kacevičiui.
Aš ir Algirdas Pliopa irgi dėkingi Rimui, jo draugei Jūratei ir visiems kitiems, kurie pakvietė mus muzika, dainomis ir eilėmis paįvairinti jų šventę.
