Romualdas Černeckis 
Vievyje išgirdome nuomonę: „Šaltoką vakarą Joninės banalios“
Palyginus su ankstesniu gegužės ir kito mėnesio pradžios laikotarpiu birželio 22-osios vakare, kai Vievyje tradiciškai vyko Joninės (Kupolės, Rasos šventė), buvo žvarboka. Dalies tinklalapio www.dirst.lt pakalbintų šventės dalyvių nuomone, renginiui banalybių užteko.
Apie Saulės sugrįžimo šventę
Vasaros saulėgrįžą, kaip žinia, paminima maždaug tuo metu, kai Šiaurės pusrutulyje būna ilgiausia diena bei trumpiausia naktis. Tarp kitko, šiose pramogose yra išlikę senieji papročiai, pavyzdžiui, vainikų pynimas, žoliavimas bei kupoliavimas, paparčio žiedo ieškojimas ir laužo kūrenimas, ir tų apeigų elementai – vandens, ugnies, augmenijos simbolika.
2003 m. Joninės mūsų šalyje paskelbtos nedarbo diena, kada sveikinami Jonai, Janinos bei Rasos, kurie neretai papuošiami vainikais. Kasmet rengiamos masinės tokio pobūdžio šventės. Jų metu ypač daug žmonių suplūsta į Kernavę, ant Rambyno kalno, į Jonavą. Šiose šventėse susipina Rasų ir Joninių tradicijos.
Organizatoriai priminė senuosius papročius, koncertavo
Tą šaltoką vakarą Vievio kultūros centras (VKC, Audronė Stepankevičiūtė) kartu su VKC moterų linijinių šokių grupe (Nijolė Anskaitienė), kapela „Pylimėlis“ (Ona Nenartavičienė), liaudies dainų klubu „Raskila“ (Vilija Tolutienė), folklorinio roko grupe „Žalvarinis“ (Robertas Semeniukas) koncertavo, supažindino su senaisiais Kupolės, Rasos papročiais.
Prieš tai nuo 18 val. vietos pagrindinėje aikštėje prie Šv. Onos bažnyčios žaidė vaikai, pavyzdžiui, traukė virvę, ieškojo paparčio žiedo, šiaip šėlo, o moterys bei jaunuolės iš specialiai pamerktų lauko gėlių susipynė vainikus ir šitaip pasiruošė artėjančioms pramogoms.
19 val. pasirodė linijinių šokių mėgėjos, Joninių apeigas priminė „Raskila“, „Žalvarinis“, muzikavo bei dainavo „Pylimėlis“. Pagerbę susirinkusiuosius, o ypač Jonus, Janes ir Janinas vardinių proga, pasveikinę ir palinkėję jiems viso ko geriausio, akcentuodami vandens, ugnies ir augmenijos simbolių reikšmę organizatoriai visiems priminė senąsias pagoniškas apeigas. Antai rengėjams paraginus norėjusieji apsiprausė vandeniu iš ąsočio (simboliškai apsivalė), nusišluostė tam reikalui paruoštu rankšluosčiu, įėjo per žolynais apipintus vartus bei šitaip tapo šventės dalyviais, be to, merginos mėtė vainikėlius ant apeiginės karties (pataikymas reiškė, kad laimingosios greitai ištekės).
Tarp publikos aktyviausios buvo Vievio trečiojo amžiaus universiteto, pasirodžiusių meno kolektyvų atstovai, pastovūs kasmetiniai vietiniai mėgėjai pašokti.
Beje, šaltoką vakarą žmones nudžiugino Elektrėnų socialdemokratai (Arvydas Vyšniauskas). Jie norinčiuosius pavaišino išvirta skania arbata bei skalsia barščių sriuba.
Tiesa, pasigirdo nuomonių, jog šitaip ta partija ruošiasi artėjantiems rinkimams. Galbūt. Tik labai jau tiko anie skanėstai žvarbioje aplinkoje…
Artėjant vidurnakčiui renginio dalyviai su uždegtais fakelais nuėjo prie netoliese tyvuliuojančio Vievio ežero, kur uždegė laužą. Žinoma, prisilaikydamos tradicijų jaunuolės vandeniu nuplukdė vainikėlius.
Tarp pakalbintųjų – ir nusivylusieji
Kai portalo www.dirst.lt atstovai pakalbino dalyvius ir paklausė jų nuomonės apie šventę, kai kurie teigė, kad tokį vėsoką vakarą šis nesužavėjęs, neįdomus – tiesiog banalus.
Matyt, jų pamąstymuose tiesos yra, kadangi didžioji renginio dalis vyko ne gamtos prieglobstyje, o uždaroje dirbtinėje erdvėje tarp mūrų, be to, ir supažindinimo su Joninių papročiais formos akivaizdžiai pasenusios bei įkyrėjusios.
Kitos nuotraukos: 
