TAIKOS TAKAIS

Tarptautinių ir krašto įžvalgų skyrelio vedėjas Giedrius Grabauskas (Kaunas) 

TAIKOS TAKAIS 

Dabartinei Lietuvai reikia pažangos, darnos, naujų idėjų skleidimo. Tad dalis piliečių pasisako už šalies posūkį tikro progreso taku.

Ką tai reiškia? Kartais aidi isterija ir karingi šūksniai, o tuo pat metu nemažai žmonių mano, jog respublika turi žengti taikos taku ir tapti neutralia šalimi. Greta to, šalies pagrindiniuose įstatymuose būtina įtvirtinti socialinės valstybės principus. Teigiami tokio pobūdžio procesai jau vyksta kitose pasaulio šalyse, pavyzdžiui, Čekijoje, Suomijoje, Kosta Rikoje, Urugvajuje, Mauricijuje bei dar kai kurios nedidelės valstybės.

Prisiminęs mūsų krašto istoriją, atkreipiu dėmesį, jog vienas iš pagrindinių ryškių taikos šalininkų buvo rašytojas Juozas Baltušis. Dar 1948-1949 metais jis rengė paskaitas, seminarus, skaitė pranešimus antikarine tematika. Kūrėjas aktyviai darbavosi Lietuvos Taikos gynimo komitete, o 1975-1990 metais vadovavo šiam organui. Pirmininkui aktyviai talkino kiti literatai – poetas Antanas Venclova, publicistas, literatūros kritikas Kostas Korsakas, žurnalistė, visuomenės veikėja Michalina Meškauskienė.

Tarptautinėje erdvėje pokario metais aktyviai reiškėsi taikos šalininkai dailininkai Pablo Pikaso, Ivas Montanas, filosofas ir psichologas Erichas Fromas bei jų bendražygiai. Trečiasis pasaulinis karas iš dalies nekilo ir tokių aktyvių kovotojų už taiką dėka.

Šį progresyvų politinį kelią pasirinkusių žmonių buvo daug. Paminėsiu vieną iš jų, Indijos kairiųjų pažiūrų veikėją žurnalistą Ramešą Čandrą, kuris 1968 m. tapo vienu pagrindinių tarptautinio judėjimo už taiką lyderių. Savo ilgametę veiklą jis nukreipė įvairioms tokio pobūdžio lekcijų, konferencijų, seminarų bei kitokių akcijų rengimui įvairiose šalyse.

Nūnai Lotynų Amerikos regionas jau daug taikesnis nei 1980-1990 metais. Tame yra didelis taikos šalininkų nuopelnas. Būtent tokias idėjas palaikantys visuomenės veikėjai, žmogaus teisių gynėjai ir žurnalistai atėjo į valdžią įvairiuose to žemyno kraštuose bei pažabojo iki tol ten vyravusią agresyvią politiką, bent dalinai – korupciją, sumažino socialinę nelygybę.

Ir Lietuvoje pastebimas taikos šalininkų palaipsnis telkimosi procesas. Antai 2016 m. lapkričio 5 d. Kaune įvyko antikarinė konferencija, kurioje dalyvavo pranešimus skaitę, tolimesnės veiklos gaires aptarę kelios dešimtys visuomenės atstovų. Tuomet pasisakiau aš, Vytautas Švanys, Edvardas Satkevičius, Donatas Šulcas, Henrikas Juodiška, kiti. Kiek vėliau panašius renginius organizavome kituose miestuose.

Tiesa, 2017 m. gruodžio 16 d. Vilniuje organizavome Lietuvos taikos gynimo komiteto atkuriamąją konferenciją. Nuo to laiko kryptingai dirbdami teikiame antikarines iniciatyvas valdžios struktūroms, publikuojame antimilitaristinius straipsnius, pagerbiame įvairių karų aukas, agituojame piliečius palaikyti neutralios Lietuvos idėją, taip pat palaikome ryšius su užsienio šalių taikos šalininkais.

Manau, tik taiki bei socialiai teisinga respublika turės šviesią ateitį. Kitaip ji žlugs karinės isterijos ir socialinės nelygybės šunkeliuose. Todėl taikos takai – tai švyturys, vedantis mus į normalią bei stabilią Lietuvą.

Related posts