Žemaičių bibliofilas Nr. 8.( 10 d., X ) Plungės krašto knygos kultūros kūrėjai

Atsiuntė GINTAUTAS ČERNECKIS 

Žemaičių bibliofilas Nr.8 ( 10d., X)

Plungės krašto knygos kultūros kūrėjai

Vanda Makauskienė, Plungės Senamiesčio mokyklos lituanistė

(Tęsinys X) 

2019 – 06 – 07 

Černeckis supažindina moksleivius su tarpukario Plungės „Vilnies“ knygyno leidiniais

 Istorijos mokytojo Gintauto Černeckio parengta ir įgyvendinama edukacinė programa ,,Knyginė Žemaitija: Plungės krašto knygos kultūros kūrėjai“ atvėrė vartus Plungės Senamiesčio mokyklos 5–7 klasių mokiniams į krašto praeitį. Mokiniai, pasiskirstę grupėmis, su mokytoju ir klasių vadovais vaikštinėjo, atrodytų, įprastomis ir gerai pažįstamomis Plungės gatvėmis ir tarsi iš naujo skaitė savo miesto istoriją. Pirmasis stabtelėjimas – Žemaičių dailės muziejuje, atkurtoje Mykolo Oginskio asmeninėje bibliotekoje, kur mokiniai sužinojo apie čia saugomą kunigaikščių kultūrinį palikimą, istoriko Zenono Ivinskio, kraštotyrininkės ir pedagogės Eleonoros Ravickienės, fiziko bei etnografo profesoriaus Igno Končiaus, filosofo ir žurnalisto Prano Mantvydo darbus ir jų archyvą. Eidami ,,knygos keliu“ mokiniai stabtelėjo prie neseniai pastatyto paminklo Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui, paskui pasuko prie buvusio M. Oginskio dvaro advokato Jano Sklodovskio namelio (senoji Vaikų biblioteka), kur 1984 m. buvo įkurtas Simono Daukanto bibliofilų klubas. Kaip sakė mokytojas Černeckis, tai atvira visuomeninė bibliofilinė organizacija, kurianti ir tęsianti knygos kultūros tradicijas Žemaitijoje: turi savo devizą ,,Švieskis ir šviesk“ bei himną, leidžia vienintelį bibliofilinį laikraštį Lietuvoje ,,Žemaičių bibliofilas“. Be to, mokiniai sužinojo, kur gyveno ir kūrė Pranas Genys – muziejininkas ir poetas, 1931 m. Telšiuose įsteigęs kraštotyros draugiją,o 1932 m. – ,,Alkos“ muziejų, redagavęs laikraščius ,,Šatrija“ bei ,,Žemaičių balsas“, išleidęs eilėraščių rinkinius ,,Džiugo varpai“, ,,Atnašavimai“,, ,Rūpintojėliai“, po karo dirbęs mokytoju Pagėgiuose, bet persekiotas sovietinės valdžios, represuotas mirė Macikų lageryje (prie Šilutės). Paskui pasukome į Vytauto gatvę, kur su vyru gyveno rašytoja Sofija Kymantaitė – Čiurlionienė, nepaprastos erudicijos, tiesaus ir atkaklaus būdo moteris, kunigo Mykolo Vaitkaus pavadinta ,,europiete žemaite“. Plungėje arba jos apylinkėse prabėgo ne vieneri laimingi ir kūrybingi jos gyvenimo metai. Todėl žemaičių žemės vaizdus, sutiktų žmonių paveikslus rašytoja vėliau talentingai perteikė savo kūriniuose, kurie saugo ne vieną nykstantį ar jau išnykusį žodį, tik žemaičiams būdingus posakius, be to, rašytą, bet nebaigtą romaną ,,Žemaitiška poema“ norėjo išleisti tarmiškai, anot rašytojos, ,,pastatyti žemaičių tarmei paminklą“.

Kalbėdamas apie Kymantaitės – Čiurlionienės asmenybę ir indėlį į Lietuvos kultūrą mokytojas pasiūlė perskaityti Viktorijos Daujotytės knygą ,,Sofija“ ir Vytauto Landsbergio parengtus laiškus – M. K. Čiurlionio ,,Laiškai Sofijai“. Pakeliui mūsų gidas papasakojo apie Plungėje veikusį ,,Vilnies“ knygyną, apie senosiose Plungės kapinėse amžino poilsio atgulusias Magdę Bonkaitę ir Rozaliją Lukošiūtę– daraktores, knygnešes, patyrusias daugybę išbandymų gabenant ir platinant slaptą lietuvišką spaudą: Bonkaitė pati gabeno knygas iš Rytprūsių, buvo suimta ir ištremta į Žemutinį Naugardą, po trejų metų grįžusi vėl platino slaptą lietuvišką spaudą. Jos pavardė įrašyta Knygnešių sienelėje Karo istorijos muziejuje Kaune. Reikšminga ir Lukošiūtės veikla: pasakojama, kad 1904 m. iš jos Kretingos muitinėje buvo atimti 1039 lietuviški ir lenkiški leidiniai, suimta buvo tardoma ir kalinama Maskvos kalėjime, mirė sulaukusi 90 metų.

Mokytojas dar galėjo kalbėti ir kalbėti apie knygos kelią Žemaitijoje ir Plungėje, apie kapucinų vienuolių įsteigtą vidurinę mokyklą su bendrabučiu, tėvo Roko redaguotą katalikišką žurnalą „Lurdas“, kuris buvo leidžiamas 100 000 egzempliorių tiražu ir tai, kaip 1936 m. Tėvas Stanislovas, mažutėlių tarnas, atvyko į Plungės kapucinų vienuolyną, kad garbingas vienuolis dėl savo įsitikinimų du kartus buvo ištremtas į Sibirą… Mokytojas rekomendavo susidomėjusiems klausytojams perskaityti Arvydo Juozaičio knygą „Tėvas Stanislovas. Pasakojimų knyga“. Bet vieną mokinių grupę keitė kita, skirtas laikas seko…

Plungės Senamiesčio mokyklos moksleiviai susipažįsta su Simono Daukanto bibliofilų klubo organizuotu 1989 m.blaivybės žygiu Vyskupo Motiejaus Valančiaus keliais

Related posts