Apie nusipelniusio kelių inžinieriaus Ričardo Kasperavičiaus gyvenimą ir darbo metus

JONAS PAULAUSKAS, leidinio analitikos ir humoristikos skyriaus vedėjas 

Apie nusipelniusio kelių inžinieriaus Ričardo Kasperavičiaus gyvenimą ir darbo metus

 201 – 06 – 06

Ričardas Kasperavičius gimė 1919 m. birželio 16 d. Osipovičių mieste (Baltarusija, Mogiliovo sritis). Jo tėvas Jonas Kasperavičius (ant nuotraukos užrašytas kaip Jan Kaspierowicz), mama — Jadvyga Kriaučiūnaitė. Senelis Mykolas Kriaučiūnas, Kaišiadorių geležinkelininkas.

1915 – jų rugpjūtį, kai vokiečių kariuomenė artėjo prie Kaišiadorių, geležinkeliečiai, kaip valstybės tarnautojai, gavo nurodymą su šeimomis trauktis į Rusijos imperijos gilumą. Tad senelio M. Kriaučiūno šeima su 4 vaikais (18 m. Jadvyga, 17 m. Leokadija, 14 m. Juozu ir 8 m. Marija ) atsidūrė Osipovičiuose, viename iš Rusijos imperijos geležinkelio centrų. Ten 1916 – siais J. Kriaučiūnaitė susipažino su Nikolajevo jūreivystės mokyklos moksleiviu J. Kasperavičiumi, kuriam tuo laiku buvo 21 m. Po poros metų jie apsivedė, o 1919 – jų birželio 16 d. gimė sūnus.

Ričardas Kasperavičius

Deja, tėvas jo taip ir nepamatė, nes 1919 m. žuvo neaiškiomis aplinkybėmis. To įvykio bei palaidojimo vieta nežinoma.

1920 m. M. Kriaučiūno šeima sugrižo į Kaišiadoris. Kartu seneliai pasiėmė ir anūką, kadangi J. Kriaučiūnaitė susipažino, o vėliau ir ištekėjo už vietinio geležinkeliečio Leono Skrypkovskio (Leon Skrzypkowski). Motina norėjo pasiimti sūnų vėliau, kai susitvarkys reikalus. Deja, po 1920 – jų spalio 9 d. L. Želigovskio maišto, Lietuvai ir Lenkijai nutraukus santykius ir uždarius valstybių sieną, ji nebegalėjo atvykti ir pasiimti atžalos, nes Osipovičiai liko tuometinės Lenkijos teritorijoje, o Kaišiadorys — Lietuvoje. Šitaip R. Kasperavičius liko gyventi su seneliais, kuriuos iš pradžių net laikė savo tėvais ir turėjo jų pavardę— Kriaučiūnas.

Tėvai 

1926 — 1930 m. jis lankė Kaišiadorių pradinę mokyklą. Yra žinoma, kad Jadvyga buvo atvykusi keletą kartų į Kaišiadoris aplinkiniu keliu per Latviją. Pirmą sykį, atrodo, tai įvyko apie 1929 m., kai sūnui buvo 10 m. Tuo metu ji jau buvo antrą kartą ištekėjusi už L. Skrypkovskio bei turėjo 4 dukteris (8 m. Reginą, 7 m. Kristiną ir penkiametes dvynukes Bogumilą bei Danutę. Tačiau pirmasis apsilankymas baigėsi liūdinai — peršalusi susirgo ir mirė duktė Danutė. Tuo tarpu Ričardas važiuoti su motina jau nenorėjo, tad ir liko Kaišiadoryse.

1930 — 1936 m. mokėsi vietos gimnazijoje, kur pagal seną programą baigė 6 klases. 1935 m., kai sulaukė 16 metų, turėjo pasiimti pasą. Štai tada ir paaiškėjo, kad jis ne Kriaučiūnas. Labai nenorėjo keisti pavardės, bet metrikose buvo įrašytas kaip Kasperavičius. Teko susitaikyti.

Su bendramoksliais  Su  bendrmoksliais Kauno ATM

 1936 — 1941 m. siekė žinių Kauno aukštesniojoje technikos mokykloje, Kelio fakultete. Dar besimokydamas nuo 1940 m. rugsėjo iki 1941 m.gegužės dirbo Kauno rajono vykdomajame komitete statybos vyresniuoju inspektoriumi. Aukštesniąją mokyklą baigė 1941 – jų birželio pradžioje, prieš pat prasidedant karui. Tada buvo nusiųstas į Radviliškį ir paskirtas kelių statybos distancijos Nr.8 viršininko pavaduotoju. Dalyvavo plento Šiauliai—Radviliškis tiesime. Spalį vokiečiai anuos darbus nutraukė.

1941 – jų lapkritį Lietuvos kelio valdyba pervedė R. Kasperavičių į Vievį ir paskyrė kelio statybos distancijos Nr. 2 darbų vykdytoju. 1943 m. kovą ši buvo likviduota.

Dirbdamas kelio ruožo Vievis — Žiežmariai statyboje susipažino su Žiežmarių ūkininko I. Pranukevičiaus dukra Elena Pranukevičiūte. 1943 m. rugpjūčio 1 d. abudu Žiežmarių valsčiuje įregistravo savo santuoką, kuri buvo paankstinta, kad mylimoji nebūtų įtraukta į sąrašą asmenų, išvežamų priverstiniams darbams Vokietijon. Sutuoktuvės įvyko 1943 – jų rugsėjo 25 d. Žiežmarių bažnyčioje.

Su žmona Elena 

 1943 m. balandį buvo perkeltas į Ukmergę ir paskirtas kelių rajono pionieriumi, kur dirbo iki 1944 m. birželio. Tų metų liepą, po to, kai vokiečiai pasitraukė iš Vilniaus, R. Kasperavičius dirbo Centriniame plentų valdybos aparate, o rugpjūčio 1 d. išvijus nacius iš Kauno, buvo paskirtas miesto kelių eksploatacinio ruožo Nr. 122 inžinieriumi. Jis dalyvavo atstatant karo sugriautą ūkį, tad buvo apdovanotas medaliu „Už  šaunų darbą Didžiajame Tėvynės kare 1941-45 m.“.

1947 – jų gegužės 24 d. Kaune gimė pirmas sūnus Algimantas.

1949 m. kovą vadovybė gerą darbuotoją paskyrė Šiaulių kelių eksploatacijos ruožo (KER) Nr.124 vyriausiuoju inžinieriumi, o 1950 m. kovo 13 d. Šiauliuose gimė antras sūnus Kęstutis.

Nuo 1950 – jų rugpjūčio R. Kasperavičius dirbo Klaipėdos KER Nr. 135 vyriausiuoju inžinieriumi, o nuo 1951 – jų gegužės – 13 metų Klaipėdos automobilių kelių valdybos viršininku. 1962 m. už pasiekimus kelių tiesime jam buvo suteiktas Lietuvos TSR nusipelniusio statybininko garbės vardas.

Už darbo stalo                          Kelių ruože                       Keliuose

 Nuo 1964 – jų spalio jis Automobilių transporto ir plentų ministerijos Vyriausiosios (vėliau Respublikinės) gamybinės autokelių valdybos viršininko pavaduotojas. Tose pareigose išdirbo 23 m. 1966 m. apdovanotas „Garbės ženklo“ ordinu.

Su bendradarbiais

 1965 m. ministro pavaduotojui keliams Henrikui Jackevičiui pavedus numatyta įrengti Lietuvos kelių ūkio raidos muziejų. Tuo tikslu sudarytas organizacinis komitetas, į kurio sudėtį įėjo valdybos viršininkas Česlovas Radzinauskas, jo pavaduotojai Ričardas Kasperavičius ir Vaclovas Zyzas, skyriaus viršininko pavaduotojas Viktoras Makauskas, Centrinės kelių ir tiltų laboratorijos viršininkas Vitalis Kurapka, kelių statybos tresto „Lietkelprojekto“ atstovai.

1972 – jų vasario 22 d. organizatoriai pranešė apie Kelių muziejaus steigimą. 1988 m. muziejaus ekspoziciją prižiūrėti pavesta pensininkui, buvusiam Gamybinės valdybos viršininko pavaduotojui R. Kasperavičiui.

1994 m. vasario 1 d. muziejui buvo išskirtos patalpos Vievyje, jo direktoriumi paskirtas Juozas Stepankevičius. Nuo tada R. Kasperavičius tapo pilnateisiu pensininku.1993—1995 m. jis surinko medžiagą ir išleido 2 dalių leidinį „Lietuvos plentų valdybai 75 metai“.

R.Kasperavičiaus išleista knyga

 Sūnus Algimantas dabar inžinierius – elektrikas, Kęstutis — inžinierius – kelininkas.

Kasperavičius turėjo 3 anūkes ir 1 anūką. Vedęs laimingai pragyveno beveik 64 metus. Mirė 2007 m. balandžio 15 d. Vilniuje. Palaidotas sostinės Rokantiškių kapinėse.

Birželio 16 – ją jis būtų šventęs šimtmetį… 

Related posts