Kaip per karščius išsaugoti sveikatą 

Informacinę medžiagą paruošė Romualdas Černeckis, www.dirst.lt 

Kaip per karščius išsaugoti sveikatą

2019 – 06 – 05

Štai mus pasiekė birželio pirmųjų dienų karštymetis. Tokiu laiku medikai perspėja žmones apie tykančius pavojus ir pataria, kaip išsaugoti sveikatą.

Kokias klaidas daro asmenys per karščius

Dažniausios yra šios:

*prie vandens telkinių būnama tiesioginiuose saulės spinduliuose neleistinomis valandomis (11–16 val.), neduodama odai palaipsniui priprasti prie saulės spindulių (nudegimo pavojus);

*nepakankamai vartojama skysčių arba troškulys malšinamas su kofeinu, neretai išgeriama ir alkoholio;

*mažamečiai paliekami be priežiūros, tad vaikai greičiau gali perkaisti, pavojus jų sveikatai yra didesnis;

*būnant gamtoje valgomi maisto produktai, kurie negali būti ilgai laikomi karštyje, greitai genda (pieno, konditerijos gaminiai), atsiranda žarnyno infekcinių ligų pavojus;kaitus saulėje, šokama į šaltą vandenį, o tai organizmui sukelia stresą. Atsiranda raumenų spazmų pavojus. Pavojinga vyresnio amžiaus žmonėms ir sergantiems širdies kraujagyslių ligomis. 

Septyni svarbiausi patarimai, kaip elgtis per karščius

Specialistai rekomenduoja:

*gerti daug skysčių – vandenį (mineralizuotą) ar vaisių (slyvų), daržovių (pomidorų) sultis, kuriose daugiau kalio. Kiekvieną dieną reikėtų išgerti mažiausiai aštuonias stiklines.

*vengti gėrimų, kurių sudėtyje yra kofeino ar alkoholio. Juos vartojant prarandama daugiau skysčių;

*valgyti šviežią maistą, greitai gendančius produktus laikyti šaldytuve;

*gyvenant namuose ar bute be ventiliatorių ar oro kondicionieriaus bei norint išvengti perkaitimo patartina: naktį atidaryti langus; sudaryti kryžminio vėdinimo sąlygas, atidarant juos abiejose pastato pusėse; uždaryti langus, kai yra tiesioginiai saulės spinduliai; užtraukti užuolaidas, žaliuzes karščiausiu dienos metu;

*dėvėti platesnius galvos apdangalus (skrybėles), šviesius natūralių audinių drabužius;

*vengti tiesioginių saulės spindulių, sunkaus darbo per karščius;

*šalintis masinio susibūrimo vietų, kai lauke karšta. Planuoti kelionę mieste viešuoju ransport ne piko metu. 

Aktualūs teminiai klausimai ir atsakymai

Ne visi vienodai pakeliame karščius. Kodėl vieni jautresni? Kokie žmonės pažeidžiamiausi?

Labai karštu oru kiekvienais metais pasaulyje miršta šimtai žmonių nuo hipertermijos (kai kūno temperatūra padidėja virš 37 °C temperatūros). Daugumos jų amžius viršija 55 metus.

Patys jautriausi karščiams vyresnio amžiaus žmonės, kūdikiai, mažamečiai, taip pat sergantys lėtinėmis ligomis. Imlūs karščiams turintys antsvorio ir per mažo svorio asmenys, taip pat piktnaudžiaujantieji alkoholiu (alkoholis didina skysčių praradimą iš organizmo).

Kaitra itin pavojinga sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis. Kokios dar ligos paminėtinos ir kas patartina tokioje situacijoje?

Didžiausias pavojus gresia sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis. Per karščius žmones dažnai ištinka insultas ar infarktas. Labai sunkiai tokias oro sąlygas pakelia sergantys sunkiu širdies nepakankamumu. Problemų iškyla ir aukštą kraujospūdį turintiems asmenims, paprastai jiems yra ribojamas skysčių, druskų kiekis maiste. Žinoma, kad per karščius dėl padidėjusio prakaitavimo netenkama įvairių mikroelementų. Vartojant raminamuosius, diuretikus (šlapimą varančius vaistus), kraujospūdį mažinančius vaistus sunkiau atvėsinti kūną suprakaitavus. Taip pat kaitra pavojinga sergantiems plaučių, inkstų, kraujo ligomis, nusilpusiems ir karščiuojantiems žmonėms.

Sergantieji hipertenzija, išemine širdies liga, širdies nepakankamumu, patyrusieji miokardo infarktą turi vykdyti visus šeimos gydytojo ar kardiologo nurodymus, nenutraukti paskirtų medikamentų (ypač kraują skystinančių vaistų) vartojimo.

Per karščius būtina stebėti arterinį kraujo spaudimą, visada turėti greitai kraujospūdį mažinančių vaistų. Pacientams, sergantiems išemine širdies liga, per karštymetį reikėtų turėti medikamentų, vartojamų ištikus stenokardijos priepuoliui.

Svarbiausias patarimas – kreiptis į šeimos gydytoją, kuris individualiai patars negaluojančiajam , atsižvelgdamas į jo vartojamus vaistus, sveikatos būklę ir t. t.

Kaip mūsų organizmas reaguoja į kaitrą? Kokie simptomai būdingi perkaitimui?

Karštomis vasaros dienomis paprastai pakyla atmosferos slėgis ir oro temperatūra, sumažėja pastarojo drėgnumas, padidėja prakaitavimas. Organizmas pradeda stokoti skysčių, atsiranda įvairių patologinių procesų: pakyla arterinis kraujospūdis, smegenys nepakankamai aprūpinamos deguonimi.

Dėl padidėjusio prakaitavimo kūne vystosi elektrolitų balanso sutrikimas, kadangi kartu su prakaitu pasišalina ir reikiami mikroelementai. Organizme sutirštėja kraujas, padidėja kraujo krešulių susiformavimo tikimybė, kurie gali užkimšti gyvybiškai svarbių organų – širdies, smegenų kraujagyslių spindį. Be to, metams bėgant, progresuoja aterosklerozė, todėl padidėjęs kraujo klampumas ir kiti sutrikimai per karščius gali pasireikšti dažniau. Taip pat dėl senėjimo procesų vyksta pokyčiai odoje, sutrinka prakaito liaukų veikla, greičiau galima perkaisti.

Karštymečiu odos kapiliarai išsiplečia, priplūsta kraujo ir aplinkai atiduodamas šilumos perteklius. Dar labiau šylant oda pradeda prakaituoti – garuojantis vanduo sunaudoja šilumos perteklių ir apsaugo organizmą nuo perkaitimo. Be to, kai aplinkos temperatūra aukštesnė nei odos, viskas, kas neleidžia garuoti, pakelia vidinę kūno temperatūrą.

Perkaitimo simptomai: pykinimas, vėmimas, nuovargis, bendras silpnumas, galvos skausmas ir svaigimas, raumenų mėšlungis ir skausmas. Tačiau kai kuriais atvejais šilumos smūgis gali ištikti staiga, be jokių įspėjamųjų požymių. Žmonėms šilumos smūgio simptomai gali pasireikšti įvairiai: oda tampa karšta, paraudusi, sausa, pakyla aukšta kūno temperatūra, pagreitėja pulsas, pasunkėja kvėpavimas, atsiranda sumišimas, susijaudinimas, dezorientacija, gali prasidėti traukulių priepuolis ir/arba ištikti koma.

Kaip elgtis patyrus šilumos smūgį?

Nukentėjus nuo šilumos smūgio pirmiausia reikėtų atvėsinti perkaitusį žmogų. Paguldyti ar nuvesti į šešėlį, vėsesnę aplinką, atsegti, nurengti drabužius, ant kūno uždėti sudrėkintus vėsiame vandenyje rankšluosčius, padėti ledo paketėlius pažastų, kirkšnių srityse. Jei asmuo gali gerti skysčių, duoti šalto vandens arba kitų gėrimų, kurių sudėtyje nėra alkoholio ir kofeino. Stebėti kūno temperatūrą ir aušinti, kol ši nukris iki 38,3–38,8 °C. Iškviesti greitąją pagalbą.

Daug gerti gerai ne visiems žmonėms. Ką daryti tokiu atveju?

Sveikam žmogui karštomis vasaros dienomis rekomenduojama išgerti daugiau kaip 3 l skysčių (maždaug 1 stiklinę kas val.). Sergantys širdies kraujagyslių ligomis turėtų riboti druskų kiekį maiste, sunkų suvartojimą. Tai itin svarbu sergantiems širdies nepakankamumu. Kuo daugiau skysčių toks žmogus išgeria, tuo didesnis krūvis tenka širdžiai. O jų širdies raumuo yra nusilpęs, todėl kuo daugiau sunkų širdžiai tenka perpumpuoti, tuo jai sunkiau įveikti krūvį. Tačiau kiekvieno paciento atvejis yra individualus, todėl reikėtų pasitarti su šeimos gydytoju, kiek galima suvartoti skysčių karštomis dienomis. Paprastai sergantiesiems širdies nepakankamumu nerekomenduojama padidinti sunkų kiekio.

Kokios dažniausios tėvų klaidos, dėl kurių jų atžalos perkaista, patiria šilumos ar saulės smūgį? Požymiai? Kokia pirmoji pagalba?

Kūdikiai ir maži vaikai kartais be priežiūros paliekami užrakinti automobilyje. Jie gali greitai patirti su šiluma susijusių negalavimų, nes vidaus temperatūra tokioje mašinoje gali pakilti iki pavojingo lygio. Todėl labai svarbu, kad tėvai tai suprastų ir elgtųsi atsakingai. Be to, automobiliai visada turėtų būti laikomi užrakinti, kai jais nesinaudojama, kad mažieji negalėtų įlipti ir įstrigti.

Dažnai poilsiaudami prie vandens telkinių suaugusieji su vaikais jau pirmomis atvykimo dienomis visą dieną būna saulėje, nors reikėtų pratintis po keliolika minučių, nebūti aktyviausio karščio valandomis (nuo 11–16 val.). Tokiais atvejais atsiranda ir odos nudegimo pavojus. Atžalos neretai būna ir be galvos apdangalų. Patys mažiausi nejaučia troškulio, jie neprašo gerti. Kūdikiai iki vienerių metų apskritai neturėtų būti tiesioginėje saulėje. Apsauginė nuo saulės odos funkcija susiformuoja nuo 13 metų. Tad ir paaugusieji vaikai paplūdimyje turėtų vilkėti specialius nuo ultravioletinių spindulių saugančius galvos apdangalus. Nepridengtas vietas reikėtų tepti apsauginiu kremu keletą kartų per dieną, nes atžalos žaidžia judrius žaidimus, pliuškenasi vandenyje ir apsauginė plėvelė greitai nusitrina. Svarbiausia – nepalikti jų be priežiūros, stebėti ir nepamiršti duoti gerti skysčių.

Patyrusiems šilumos smūgį mažiesiems kūno temperatūra pakyla iki 40 °C, atsiranda elgesio pokyčių, vaikai būna neramūs, susijaudinę, oda tampa sausa, paraudusi, padažnėja širdies veikla, pasunkėja kvėpavimas, sunkiais atvejais gali išsivystyti traukuliai ar ištikti koma.

Suteikiant pirmąją pagalbą reikėtų vadovautis tais pačiais principais. Visų pirma mažylį nunešti į vėsesnę aplinką, nurengti drabužius, uždėti ant kūno vėsius drėgnus rankšluosčius, paklodes. Jeigu jis gali gerti skysčius, duoti vėsaus vandens. Stebėti kūno temperatūrą termometru. Vėsinti, kol ši ims kristi. Kviesti greitąją medicinos pagalbą.

Ką daryti suaugusiesiems, kurie karštu laikotarpiu daug laiko praleidžia automobilyje?

Tada patartina mažiau laiko praleisti prie vairo. Dėl karščių labai susilpnėja vairuotojo dėmesingumas, sutrinka reakcija, dėl to gali įvykti avarija.

Ilgą laiką leidžiant automobilyje verta pasinaudoti klimato kontrolės funkcija. Svarbu staigiai neatšaldyti oro salone, geriau temperatūrą mažinti palaipsniui. Pvz., jeigu oro temperatūra lauke yra 25 °C šilumos, iš pradžių automobilyje nustatomas 23 °C rodmuo ir palaipsniui mažinamas iki 20 °C. Rekomenduojamas temperatūrų skirtumas – 5 °C. Važiuoti automobiliu atvirais langais nepatartina, ypač mieste, nes pro juos patenka įvairių teršalų, kuriuos įkvepiame į plaučius. Be to, atsiranda perpūtimo pavojus. Išimtis – šiltą vasaros vakarą tuščiame kelyje riedant nedideliu greičiu. Vairuotojams taip pat rekomenduotina vartoti pakankamai vėsių skysčių (4 l/d.), vengti kofeino, aštraus, sūraus maisto, sustoti pavėsyje poilsio pertraukėlei.

Karštas ir tvankus oras trukdo susikaupti, dirbti. Kaip elgtis darbe?

Tokioje situacijoje žmonėms, ypač dirbantiems kompiuteriu, patartina: kas 45 min. daryti 10 min. pertraukėles, vartoti daug vėsių skysčių, išgerti daugiau kaip 3 l skysčių (apie 1 stiklinę kas val.), mažinti darbo intensyvumą, vėdinti patalpas anksti ryte. Jei naudojami oro kondicionieriai, patariama palaikyti optimalią aplinkos temperatūrą iki 23 °C. Svarbu nepamiršti, kad aplinkos ir vidaus temperatūrų skirtumas turėtų būti 5 °C. Labiau šaldant orą, atsiranda peršalimo pavojus (kosulys, gerklės skausmas, balso užkimimas). Ypač pavojingas sveikatai yra staigus temperatūrų pasikeitimas – įkaitus patekti į šaltą aplinką. Be to, kondicionieriai kenkia odai, ją sausina, paūmėja odos ligos, atsiranda akių sausumas.

Related posts