Atsiuntė GINTAUTAS ČERNECKIS 
Žemaičių bibliofilas Nr.8 (14d., XIV)
(Tęsinys XIV)
2019 – 08 – 17
Akvilė Valančienė, Plungės Senamiesčio mokyklos bibliotekininkė
Pirmokams apie Daukantą
Simono Daukanto „Žemaičių pasakas“ (Vilnius, Vaga, 1965). Iliustravo dailininkas Vytautas Valius.
Spalio 26 dienos rytą Plungės Senamiesčio mokyklos bibliotekoje įvyko pamoka su pačiais mažiausiais mokyklos bendruomenės nariais – pirmokais. 1c klasės mokinai su mokytoja Kristina Vaškelevičiene pirmą kartą leidosi į kelionę po bibliotekos knygų pasaulį. Pamoka buvo skirta Simono Daukanto 225-osioms gimimo metinėms. Mokyklos bibliotekininkė, turėdama tikslą vaikus supažindinti su S. Daukanto kūryba, perskaitė trumputę pasakaitę iš S. Daukanto knygos „Žemaičių pasakos“.
Nėra paprasta skaitytojui įžengti į kūrybos, meno ir knygų pasaulį. Plungės Senamiesčio mokyklos istorijos mokytojas Gintautas Černeckis, pakviestas į pamoką, ėmėsi mokinius supažindinti su S. Daukanto gyvenimo kelio vingiais. Pamoka išaugo į sąmoningumą žadinantį pasakojimą mažiesiems. Vaikams vaizdžiai, emocionaliai buvo perteikti esminiai S. Daukanto asmenybės bei veiklos bruožai, kuriuos turėtų žinoti kiekvienas lietuvis. Pokalbyje mokytojo panaudotas principas „iš širdies į širdį“ davė akivaizdžių rezultatų. Smalsūs mokinukai įdėmiai stebėjo svečią, aktyviai dalyvavo pamokoje, bandydami atsakyti į sudėtingus klausimus. Norą dalyvauti pokalbyje patvirtino nedrąsiai keliamos rankytės. Ne kartą iš mokytojo lūpų nuskambėjo klausimas „kas mes esame?“. Vaikų pakeltos rankos, tarsi vėliavėlės, patvirtino, kad jie yra lietuviai, žemaičiai ir priėjo vieningos nuomonės, kad vis dėlto gražiausia yra gimtoji kalba. Mokytojas įtaigiai ir suprantamai pasakojo apie didingą Lietuvos praeitį, skatino domėtis savo krašto istorija, žymiais žmonėmis, kalba, tarme.
Norisi tikėti, kad šiandieniai pirmokai, po penkerių metų penktokai, pagerbs Daukantą per jo 230-ąjį gimtadienį ir prisimins šią istorijos pamokėlę.
Petras Gintalas
Poetas ir žurnalistas Petras Gintalas (1908–1971) tėviškėje Rubežaičių kaime (Telšių r.). (Žemaičių „Alkos“ muziejaus fondai).
Atviras laiškas Simanui Daukantui Anapilyje
Mielasai Simanai,
RašauTau iš Žemaičių žemės,
Kurią,berods,už vis labiau mylėjai Tu,
Kurios ir aš išsižadėt šiandieną neišdrįsčiau.
Andai rašiau:išsigimė žemaitis,
-Žemaitis kryžkelių paklydęs vingiuos,
Žemaitis savo žemės neberanda.
Tuo netikėk– tai buvo gandas!
Šiandien žemaitį jau pažinsi vėl iš klumpių,
Iš būdo kieto, kaip šalies dalia.
Žemelę ardamas,
Vargelį vargdamas,
Žemaitis ir šiandien tas pats,
kaip ir andai,kai Tu jo būdą aprašei.
Audrų ir vėsulų nemaža
Praėjo tėviškės laukais…
Kentėję priespaudą ir ėję lažą,
Mes laisve džiaugėmės, nelyginant vaikai.
Vieškeliais dundėjo tankai,
Jojo raiteliai nuo Dono
Geležies ir siaubo lánku
Supo Lietuvą…„raudoną.“
Žydėjo pievos auksu,
O pakelės – krauju, lyg pinavijom,
kai nieko nesiklausę
iš savo žemės vargą vijom…
Beje, tarp kitko, mielas Simanai,
Jeigu susitiktumei Stanevyčią,
Siunčiu linkėjimų ir pasakyk,
kad jojo tėviškėj svečiai.
Čia daug praeivių ėjo ir praėjo,
Palikdami nualintus laukus ir pievas.
Turbūt užmiršo mus gerasis Dievas,
kad mes to vargo klumpėm nebeišbrendam…
Naujų dienų sutikt išėję,
Senosios šlovės pasigendam…
Skelbta:„Žemaičių žemė“,1943 m. sausio16 d. (nr. 2)
Simono Daukanto tėviškės gyvenamasis namas. Pagal XIX a. pab. nuotrauką nupiešė dail. Ramūnas Krupauskas.2017 m. Publ. leid.: „Simonui Daukantui 225: kalendorius – knyga: 2018 metai” (Vilnius, [2017]). Sudarytoja ir leidėja Vida Girininkienė.
