KŪRYBA: PRISIMINIAU BROLIO LAKONIKAS!
ROMUALDAS ČERNECKIS, www.dirst.lt
2019 – 09 – 19
Prisiminiau brolio lakonikas! Jo dvasiniai pojūčiai man artimi bei suvokiami, todėl tinklalapyje www.dirst.lt publikuoju Gintauto minčių polėkius (žemiau įvardintos knygos pratarmę bei kai kuriuos eilėraščius).
Manau, kad norintys geriau susipažinti su savo vidiniu pasauliu galėtų pasiskaityti GINTAUTO ČERNECKIO pamąstymus bei eiles jo kūrinyje „knygos pakeleivio užrašai lakonikos“ (Plungė, 2001 m.). Ne, ne akimis paviršutiniškai permesti kūrėjo subrandintas mintis ir todėl nesuprąsti tų žodinių išraiškų prasmę, o giliai įsisąmoninti tai, kas parašyta baltuosiuose puslapiuose, palyginti pateiktus psichologinio pobūdžio vaizdinius su savo būtimi, asmenine patirtimi ir, žinoma, įvertinti savo padorumo lygmenyje. Sėkmės nesuklupti!
„knygos pakeleivio užrašai“
GINTAUTAS ČERNECKIS, Plungė
duota –
duodančiam
dvasioje
Žmogus yra Knyga – be pradžios ir pabaigos. Ir dar – su įmantriausiu užraktu. Nepajutau, kaip įsitraukiau į kasdieninį skaitymą ir pasidariau prisiekusiu skaitytoju.
Daugelį metų bendraudamas su Knyga, ryžausi užrašyti kai kurias mintis iš mūsų tyliųjų pašnekesių ir grąžinti dvasinę skolą mielai Pakeleivei už dovanotą Dangaus šypseną ir nenumaldomą šviesos ilgesį.
Glaustas ir užbaigtas eilėraščio mintis pavadinau lakonikomis. Jas skiriu einantiems Knygos link.
Pašnekesiai
jei būsi linksmas žvėryne,
žaisdamas su žvėrimis, –
laimėsi
****
niekam netrukdysi,
todėl visiems užkliūsi,
jie, turgaus kiemsargiai,
šluos tavo gražiausias mintis
****
jeigu stovėsi išgryninta siela
ir nežiūrėsi į bedugnę –
būsi svarbiausias
kas sklis iš širdies –
nesukels abejonių
****
sustosi,
jei tave glumins
klupdantieji ir parklupdyti
****
kiekvienas bus vienas
Kelyje,
kas eis vienas –
nepaklys
ar tylėsi,
kai lips ant sprando?
kai ant tavęs jos,
ar bliausi?
****
jeigu sulauksi
geros žinios –
nenugrimsi
****
jie išvaikščios tave
skersai išilgai –
net ištryps,
bet durų į vidų neras
jie elgsis su tavimi piktai,
jei nenorėsi sirgti
svetimomis ligomis
****
kai patirsi
Šventojo tiesą,
nebūsi šventeiva
****
būsi pilnas linksmumo,
bet, jeigu jie norės
jį visą išgerti,
sunkios bus jų pagirios
tu nebūsi
visų pereinamas kiemas,
nes savo sielos vartus
atkelsi, kam panorėsi
****
kas neaugins savo sielose sodų –
norės vaisių,
kai jų nesulauks,
nusiaubs svetimus
****
jų absurdas
bus žavingas,
bet jame liks gyventi
jie patys
viską turėsi
su savimi,
todėl rasi, ko ieškosi
****
jeigu palūši,
be prieglaudos neišgyvensi,
bet slėptuvė tave žemins
****
regėsi juose
mažai širdies,
tiktai plepėjimą
jeigu būsi besielis,
gyvenimas
suduš kaip lėkštė,
iš kurios negalėsi pavalgyti
****
gėlės nežydės
jei norėsi
praskleisti jų žiedlapius
****
jie šaipysis iš tavęs, mąstančiojo,
kad tau nieko nereikia,
bet tu turėsi viską