SVEIKATA / NUO SPALIO PIRMOSIOS  – GRIPO SEZONAS / 2019 – 09 – 30

SVEIKATA

NUO SPALIO PIRMOSIOS  GRIPO SEZONAS 

ROMUALDO ČERNECKIO publikacija, www.dirst.lt

Šaltinis: Vikipedija

2019 – 09 – 30

WWW.DIRST.LT: Dėmesio! Nuo spalio 1 dienos prasideda gripo sezonas.

Apie ligą trumpai

Gripas – tai sezoninis virusinis susirgimas, kuris sukelia komplikacijas ir pagreitina kitų ligų eigą.

Simptomai vyrauja nuo švelnių iki aštrių. Dažniausi yra aukšta temperatūra, varvanti nosis, gerklės peršėjimas, sąnarių ir raumenų skausmai, galvos skausmas, kosulys ir nuovargis.

Komplikacijos gali apimti virusinį ir bakterinį plaučių uždegimą, sinusų infekcijas ar apsunkinti ankstesnes sveikatos problemas: astmą, širdies nepakankamumą.

Dažniausiai virusas plinta oru kosėjant ar čiaudėjant, tai įmanoma trumpais atstumais. Galima užsikrėsti liečiant virusu užterštus paviršius ir tada burną ar nosį. Užkrėsti kitus žmogus gali tiek per inkubacinį periodą, tiek jau sirgdamas.

Padidintos rizikos grupėms Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja pasiskiepyti. Vakcina dažniausiai efektyvi prieš 3 ar 4 gripo tipus, gerai toleruojama. Kadangi virusas greitai mutuoja, , todėl skiepai kitais metais tampa nebeefektyvūs. Priešvirusiniai vaistai, pvz., neuraminidazės inhibitorius oseltavimiras (,,Tamiflu“) naudojamas gydymui, tačiau rekomenduojamas tik padidintos rizikos grupėms.

Gripo virusai skirstomi į tris gentis: A, B ir C. Pirmojo, A tipo, yra patogeniškiausi.

Dabar išsamiau.

Istorija

Pirmasis gripą aprašė prancūzas Etjenas Paskjė 1403 m., kai Europoje buvo šios ligos epidemija. 1933 m. anglų virusologai nustatė žmogaus gripo virusą.

Susirgimo pavadinimas atsirado 1743 m. ir kilo nuo prancūziško veiksmažodžio gripper t. y. „sugriebti, apimti“ (aliuzija į tai, kad liga tarsi apima visą kūną). Pagal kitą versiją, jis kilęs iš vietovardžio, kuriame šia liga pirmą kartą buvo susirgta.

Simptomai 

Gripui būdingi šie simptomai:

# sąnarių skausmas;

# raumenų skausmas;

# karščiavimas;

# nuovargis;

# apetito stoka;

# sausas kosulys ;

# akių paraudimas ;

# galvos skausmas;

# sloga;

# kaulų „laužymas“;

# išbėrimas (pratrūksta poodiniai kapiliarai);

# vaikai gali vemti ir viduriuoti (ypač su B tipo gripo virusu arba kai kurie suaugusieji su paukščių gripu H5N1).

Maždaug trečdalis segančiųjų gripu neturi jokių simptomų. Jie pasireiškia staigiai, praėjus 1-2 dienoms nuo užsikrėtimo. Dažniausiai pakyla temperatūra iki 38-39 C, kuri trunka mažiau nei savaitę.

Ankstyvoje stadijoje šią ligą sunku atskirti nuo peršalimo, tačiau ji skiriasi staigiai pakilusia temperatūra ir nuovargiu.

Truputį apie gripo virusus

Gripo virusai yra ribonukleino rūgšties (RNR) tipo, priklausantys Orthomyxoviridae  (gr. Orthos tiesus, myxa gleivės) šeimai ir klasifikuojami į tris gentis: Influenzavirus A, Influenzavirus B, Influenzavirus C. Jos atitinkamai turi po vieną viruso rūšį: A, B ir C. A tipas išskirtas 1933 m., B – 1940 m., o C – 1947 m.

Daugelio rūšių gripo viruso A šeimininkai yra paukščiai. Kartais jie gali būti perduoti kitoms rūšims ir sukelti gripo protrūkį tarp naminių paukščių ar net pandemiją tarp žmonių. A tipas yra pavojingiausias gripo patogenas.

B tipo gripo virusas būdingas beveik išskirtinai žmonėms ir yra mažiau paplitęs nei aukščiau minėtojo. Vieninteliai žinomi juo sergantys gyvūnai yra ruoniai ir šeškai. Jis mutuoja 2-3 kartus lėčiau nei A tipo ir todėl yra mažai genetiškai įvairus. Dėl to ir imunitetas jam įgyjamas ankstyvame amžiuje, tačiau B tipo virusas pasikeičia pakankamai greitai, kad nesusidarytų imunitetas ilgesniam laikui. Sąlyginai lėta mutacija ir mažai viruso šeimininkų rūšių užtikrina, kad B tipo gripo virusas nesukels pandemijų.

C tipo gripo virusu gali sirgti žmonės, šunys ir kiaulės. Jis kartais sukelia sunkesnes formas ir vietines epidemijas, tačiau yra dar retesnis nei B tipo, o vaikams pasireiškia švelnia forma.

A, B ir C yra labai panašūs savo struktūra. Jie būna sferinės arba pailgos formos, skersmuo nuo 80 iki 120 mm. Dažniausiai viruso genomą sudaro ne viena, o kelios RNR dalys, kurių kiekviena turi vieną ar du genus, koduojančius atitinkamus baltymus. Virusas gali daugintis tik gyvose ląstelėse. Tai vyksta kaip daugiapakopis procesas su 7 stadijomis.

Perdavimas

Gripo virusas gali plisti trim pagrindiniais būdais: tiesioginiu (kai infekuotas asmuo nusičiaudi kitam tiesiai prie akių, nosies ar burnos), oro lašeliniu ir nuo rankos į burną, nosį ar akis (nuo užterštų paviršių ar tiesiogiai paspaudžiant rankas). Kartais užtenka įkvėpti vieną lašelį nuo 0.5 iki 5 µm skersmens, kad užsikrėstum. Vieno sučiaudėjimo metu į aplinką patenka iki 40 000 lašelių, tačiau dauguma yra dideli ir iškart nusėda. Kiek laiko gripo virusas išgyvena lašeliuose ore, priklauso nuo oro drėgmės ir (ultravioletinės) UV spinduliuotės, abiejų trūkumas žiemą prailgina šio gyvavimo laiką. Galėdamas išlikti už kūno ribų, gripo virusas gali būti perneštas per užterštus paviršius, pavyzdžiui, banknotus, , durų rutulines rankenas, šviesos įjungimo mygtukus ir kt. Virusas išlieka vieną dvi dienas ant plastiko ar metalo, apie 15 min ant sauso popieriaus, tik 5 min ant odos. Tačiau gleivėse gali išgyventi ilgiau.

Praktikoje ši liga dažniausiai diagnozuojama pagal būdingus  simptomus ir epidemiologinius duomenis, t. y., kai gripo sezono metu tam tikroje vietoje virusologiškai patvirtinama, kad cirkuliuoja jo virusas. Susirgimą reikia skirti nuo kitų respiratorinių infekcijų, taip pat ir nuo bakterinių infekcijų –  sepsio, pneumonijos, meningito, vidurių šiltinės, parazitinių ligų – maliarijos bei trichineliozės.

Diagnozę patvirtina laboratoriniai tyrimai.

Komplikacijos

Dažniausios gripo komplikacijos per epidemijas yra bakterinės infekcijos ir lėtinių ligų (paprastai plaučių ir širdies) paūmėjimai. Sergant gripu ypač padažnėja mirštamumas nuo koronarinės širdies ligos, dažnesnis būna miokardo infarktas ir insultas.

Bakterijos sukelia plaučių uždegimą, sinusitą, bronchitą, tonzilitą, vaikams – pūlingą vidurinės ausies uždegimą, bronchiolitą ar net krupą. Antrinė bakterinė pneumonija išsivysto 5-38% atvejų sergant gripu A ir 10% atvejų sergant gripu B. pasireiškia kosuliu, gausiu skrepliavimu bei dusuliu po 2-5 dienų.

Galimos ir retesnės komplikacijos, pavyzdžiui, miozitas (ypač vaikams), miokarditas, meningitas, meningoencefalitas, encefalopatija, poliradikuloneuritas, hemolizinis ureminis sindromas, infekcinio toksinio šoko sindromas.

Jos dažnesnės ir sunkesnės vyresniems nei 65 metų pacientams, vaikams nuo 6 mėnesių iki 4 metų, asmenims, sergantiems lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, plaučių, inkstų, metabolitinėmis (cukrinis diabetas)) ligomis, taip pat esant imunodeficitinėms būklėms (ŽIV, gydymas imunosupresantais, citostatikais, gliukokortikosteroidais, radioaktyviuoju spinduliavimu, , sergantiems navikinėmis kraujodaros organų ligomis ir kt.).

Gydymas ir vakcinacija

Pacientui suleidžiami skiepai.

Sergantiems gripu patariama ilsėtis, gerti daug skysčių, vengti alkoholio ir tabako, jeigu reikia, vartoti paracetamolį norint sumažinti karštį ir raumenų skausmus. Vaikai ir paugliai turi vengti aspirino, kuris gali sukelti dažnai mirtiną Reye sindromą. Kadangi tai virusinė infekcija, antibiotikai gali būti skiriami tik bakterinėms komplikacijoms, pavyzdžiui, pneumonijai gydyti.

Specifiniam antivirusiniam gripo gydymui vartojami nukleozidų analogai, proteino M2 inhibitoriai: rimantadinas ar amantadinas, taip pat neuraminidazės inhibitoriai: zanavimiras ir oseltamiviras. Jie turi šalutinį poveikį. Visus antivirusinius medikamentus reikia pradėti vartoti kuo anksčiau, ne vėliau kaip per 48 val. nuo ligos pradžios.

Gripo vakciną PSO rekomenduoja padidintos rizikos grupėms: vaikams, senyviems žmonėms, sveikatos apsaugos darbuotojams, sergantiems chroniškomis ligomis (astma, cukriniu diabetu, , širdies ligomis ar turi sumažėjusį imunitetą dėl ŽIV/AIDS, vėžio, organų transplantacijos). Kadangi gripo virusas dažnai mutuoja, PSO kiekvienais metais stengiasi prognozuoti, kokia viruso atmaina vyraus ir rekomenduoti prieš ją kurti vakciną. Pastaroji vertinama kaip rentabili bent tarp vaikų ir senų žmonių. Ji sukelia imuninę reakciją, panašią į patį gripą, tik švelnesnės formos.

Epidemiologija ir prevencija

Gripas plinta sezoniškai, kiekvienais metais sunkia forma suserga maždaug 3 – 5 mln. žmonių, miršta apie 250 000 – 500 000. Šiaurinėse ir pietinėse pasaulio dalyse gripas paplinta žiemą, o prie pusiaujo bet kuriuo metų laiku. Miršta daugiausiai jauni, pagyvenę arba turintys kitų sveikatos problemų.

XX a. buvo trys gripo pandemijos, kurių kiekviena sukėlė daugiau nei 1 mln. mirčių: ispaniškasis 1918, azijietiškasis 1958, Honkongo 1968.

PSO naujo tipo gripo A/H1N1 epidemiją 2009 metais paskelbė pandemija. Minima liga taip pat serga gyvūnai, įskaitant kiaules, arklius ir paukščius.

Pakankamai efektyvus būdas sumažinti gripo plitimą yra geri asmeninės higienos įpročiai: neliesti akių, nosies ar burnos, dažnai plauti rankas (su vandeniu ir muilu arba įtrinant spiritu), užsidengti burną kosint ar čiaudant, vengti kontakto su sergančiaisiais, likti namuose, jei sergi. Galima dezinfekuoti paviršius.

Yra žinoma, kad mokyklų, bažnyčių bei teatrų uždarymas per pandemijas sulėtina gripo plitimą, tačiau beveik neturi įtakos bendram mirčių skaičiui.

Related posts