PAMĄSTYMAI // ANTRAS ŽINGSNIS I
SULYGINIMAS SU SAVO BŪTIMI
APIE SĄMONĘ, DVASIĄ, KŪNĄ, JŲ
TARPUSAVIO SĄSAJAS
ROMUALDAS ČERNECKIS, www.dirst.lt
2019 – 10 –20
Šaltinis: mano ego
I
Dirst: informacijos šaltinius sulyginau su savo būties patirtimi
Tęsdamas mąstymo procesą tema „Apie sąmonę, dvasią, kūną, jų tarpusavio sąsajas portalo www.dirst.lt internetinio leidinio „Skvarbus žingsnis į būtį“ puslapiuose publikuoju ir asmeninę reakciją į paminėtuose šaltinuose gvildentas aktualijas.
Manau, kad samprotauti reikia pradėti nuo tokių mane dominančių dalykų: gautos informacijos palyginimo su savosios būties patirtimi principo; savasties požiūrio į mokslo, tikėjimų peripetijas; mano protą galvoti skatinančių aplinkos dirgiklių.Tą ir darau.
Gautos informacijos palyginimo su savosios būties patirtimi principas kasdienis – apčiuopti aplinkos realijas. Juk ne be reikalo teigiama: „Visas sudėtingumas paprastume“! Štai įsidūriau pirštą. Lyg ir viskas aišku, kas atsitiko. Bet tuomet, kai įsijungęs savo minčių srautus tai apmąstau išsamiau, susiduriu su daugeliu nežinomųjų (apie tai vėliau).
Mokslas ir tikėjimai, žinoma, gerbtini. Be žinių nebūtų jokios civilizacios pažangos. Religijas gi suprantu kaip žmonių atitinkamas reakcijas į juos supantį paslaptingąjį bauginantį pasaulį. Tad netoleruoti amoralu.
Tačiau dirstelėjus į mokslininkų gretas susidaro prieštaringa nuomonė. Jų bendruomenėje, kaip aplamai realioje būtyje, blogio užtenka. Pirmiausia, skiriu nedoru būdu tapusius, pavyzdžiui, per pažintis, kyšius ar kitaip mokslinius laipsnius įsigijusius „profesionalus“ ir reikalui atsidavusius specialistus. Pirmieji tik menkina tyrinėtojų autoritetą ir visuomenei reikalingi „kaip šuniui penkta koja“. Kita iš šalies akivaizdžiai matoma negerovė –tos srities darbuotojų (suprantama, ne visų) savanaudiškumas ginant savo pozicijas, interesus, nors galimai kitų kolegų darbo vaisiai realiai yra pažangesni, efektyvesni, konkrečiau nukreipiantys į perspektyvas. Kiek per panašaus pobūdžio intrigas, šališkumus, konfliktines situacijas tie talentingi žmonės netenka sveikatos, Kaip nukenčia progresas!
„Kaip tai žmoniška!” – dingteli mintis. „Bet amoralu, nepozityvu!” –kerta kita.
Pamąstymų procese prisiminiau ir mokslo istoriją. Sudėtingą. Nelengvą. Neretai tragišką. Antai vien per įvairius dabartinės civilizacijos karus buvo sunaikinta daugybė aukščiausio lygio informacijos šaltinių. Dabar gi siekiantiesiems progreso tenka po kruopelyte ieškoti, rankioti ankstesniojo išminties paveldo likučius, jaustis itin kvailoje padėtyje ir dviratį atradinėti iš naujo. Dar apmaudžiau, kai pasiekia žinios, jog Žemėje buvo daug pirmesnių civilizacijų su ypač pažangia gyvenimo raida visose būties srityse.
Kur viso to pasiekiami šaltiniai? Tesusiduriu su spėlionėmis apie kažkokias galimai vykusias katastrofas…
Ir staiga prisiminiau mane pasiekusią žinią: japonų tyrėjai sugebėjo nuo negyvos pelės kūno atskirti smegenis. Jos savarankiškai veikė dar 25 dienas ir siekė 97 proc. aktyvumo! Ką visa tai reiškia? Pasąmonė man kužda, jog ankstesnių civilizacijų specialistai tas paslaptis buvo išsiaiškinę.
Ir dirsteliu į mano protą galvoti skatinančius aplinkos dirgiklius. Ją suskirstau į artimą, daugiau ar mažiau suprantamą terpę, tolimesnę sferą, apie kurią miglotai tenutuokiu ir paslaptingas kosmines platybes.
Prisipažinsiu, idealaus lygio žinių šaltinių, o ir tokių, kurie atitiktų mano žingeidžius poreikius, nerandu. Tepasiekia prieštaringa, dažnai spėliojimais tepagrįsta, įvairiais prieštaravimais sudėtingoje būtyje paplitusi informacija.
Artimiausia terpė – mano, artimųjų gyvenimas. Manau, kad bandydamas geriau pažinti save, pamažu progresuoju (paprastasis principas „apčiuopti aplinkos realijas“ veikia!). Su giminėmis, pažįstamais sudėtingiau, kadangi kiekviena esybė savo vidinio pasaulio aspektu yra labai paslaptinga duotybė. Tad ką galvoti apie kitą asmenį, nors sąlyginai ir saviškį, kai paties ego neretai klystant bei su būties realijų pagalba randant bent jau suvokiamus atsakymus tenka tirti po kruopelyte.
Tolimesnė sfera – šalies pasaulio bendruomenės, jų būtis. Čia dažniau vadovaujuosi gyvenimo patirtimi, kas be ko, ir intuicija. Kad su Lietuvos krašto visuomene mano pamąstomos temos aspektu negerai, užtenka paskaitytiwww.delfi.lt… Ir planetoje vis labiau įsivyrauja chaosas. Kuo jis pasibaigs? Nejaugi laukia ankstesniųjų civilizacijų likimas?
Žemės, vandenynų gelmės, kosminės platybės tuo tarpu išvis tėra stebėjimo bei spėliojimų sritis. Šioje mokslo srityje žmoniją gaubia nežinomybė…
Taigi, kol visapusiškai nepažinsime minimos aplinkos,visapusiškų sudėtingų sąsajų su ja, kalbėti apie savęs pažinimo ženklsnį progresą, manau, neišmintinga ir per anksti.
Žinoma, siekis pažinti daugybę mus supančių paslapčių būtinas ir skatintinas.
(Bus daugiau)
