PAMĄSTYMAI // PIRMAS ŽINGSNIS –

ŠALTINIAI 

APIE SĄMONĘ, DVASIĄ, KŪNĄ, JŲ

TARPUSAVIO SĄSAJAS

ROMUALDAS ČERNECKIS, www.dirst.lt

2019 – 10 – 19

Šaltinis: interneto erdvės – VIKIPEDIJA

IV

Parūpo ir skandhos

Besišviečiant parūpo ir nesavastingumo – pamatinės budizmo tiesos sudedamosios dalys skandhos.

Penkios skandhos (पञ्चस्कन्ध = pañca-skandha, pali pañcakkhandha; pažodžiui: „penkios sankaupos, ryšulėliai, gniužulai“) budizme yra tai, kas sudaro būtybę, individą, „aš“. Tai penkios sudedamosios individualybės dalys, kurios pagal budizmą yra tiktai nuolatos kintančių fizinių ir mintinių jėgų ar galių (energijų) deriniai. Jos ne visiškai atitinka vakarietiškas psichologijos ir filosofijos kategorijas, nors verčiant vadinamos panašiai ar net taip pat. Šios dalys dar vadinamos „savarankiškais mazgais“, arba „agregatais“ (angl. the five aggregates). Todėl lietuviškai tiktų tai vadinti „penkiais asmens sandais (sandaros dariniais)“. Kadangi sanskrite skandha yra vyriškosios giminės, tai kaip svetimžodį lietuvių kalboje naudojame šia gimine.

Medžiaga, pavidalas, forma – pirmasis asmens sandas (rūpa) – (skr. रूपस्कन्ध = rūpa–skandha; pali rūpa–kkhandha)

Jis apima tradicinius keturis elementus (tvirtumą, skystumą, karštį ir judėjimą) keturių sudedamųjų dalių vedinius – penkis mūsų medžiaginių jutimo organus (akių, ausų, nosies, kūno gebėjimus); juos atitinkančius penkis išorinio pasaulio objektus(regimuosius pavidalus; garsus; kvapus; skonius; lytėjimo dalykus); kai kurias mintis, idėjas, sąvokas, sudarančias proto objektus.

Taigi į medžiagos sandą įeina visa, kas medžiagiška išorėje ir viduje.

Pojūčiai – antrasis asmens sandas (vedana) – (skr. वेदनास्कन्ध = vedanā-skandha; pali vedanā-kkhandha).

Į šią grupę įtraukti visi mūsų pajautimai, malonūs, nemalonūs ir neutralūs, kuriuos patiriame per fizinių ir psichinių organų kontaktą su išoriniu pasauliu. Jie yra šešeriopi ir patiriami sąlyčiais: per akis – su regimaisiais pavidalais; per ausis – su garsais; per nosį – su kvapais; per liežuvį – su skoniais; per kūną – su lytėjimo objektais; per protą  – su minties objektais arba nuomonėmis.

Šitas skandha apima visus fizinius ir psichinius pojūčius.

Beje, budizme protas yra tiktai šeštasis pojūtis. Ši pasaulinė religija išvis nepripažįsta dvasios atskirai nuo medžiagiškumo, nuo materijos, kaip kitose filosofinėse sistemose. Protas tėra gebėjimas ar organas (indriya), kaip akys ar ausys, kurį galima valdyti ir ugdyti kaip ir bet kurį kitą gebėjimą.

Suvokimai – trečiasis asmens sandas (samdžnia) –  (skr. संज्ञास्कन्ध = saṃjñā-skandha;pali saññā-kkhandha).

Jie taip pat yra šešeriopi, atitinkantys 6 vidinius gebėjimus, susijusius su mūsų šešiais jutimo organais. Kaip ir pojūčiai, sukuriami per mūsų šešių galėjimų sąlytį su išoriniu pasauliu. Suvokimai yra tai, kas atpažįsta fizinius ir psichinius objektus: regimuosius pavidalus, garsus, kvapus, skonius, lytėjimus, mintis.

Proto arba minčių dariniai – ketvirtasis asmens sandas (samskara) – (skr. संस्कारस्कन्ध = saṃskāra–skandha; pali saṃkhāra–kkhandha).

Jie dar gali būti suprantami kaip valingųjų veiksmų įspaudai, kaip polinkių visuma. Pats žodis samskara yra labai daugiaprasmis, bet šiame kontekste jis reiškia „proto ar minčių struktūros, pavidalai“, atskleidžiantys išorinio pasaulio atspindžius ir laikomi tikrais, nors iš tiesų – nesantys. Kita žodžio reikšmė, neblogai paaiškinanti šio termino prasmę –  „tai, kas sudaro (proto turinį)“, „atliktos veiklos įspaudas (mintyse)“.

Šią grupę sudaro visi valingieji veiksmai –  geri, blogi ir neutralūs. Tai, ką bendrai vadiname karma,  telpa į šį skandhą. Lygiai kaip pojūčiai ir suvokimai, valia yra 6 rūšių, kurios susijusios su šešiais vidiniais gebėjimais ir juos atitinkančiais 6 išorinio pasaulio objektais (fiziniais ir psichiniais). Pojūčiai ir suvokimai yra nevalingi veiksmai, kurie neturi karminio poveikio. Šį sukuria tik valingieji veiksmai – dėmesys, noras, ryžtas, pasitikėjimas, susitelkimas (samdhi), išmintis (pradžnia), narsa, jėga, troškimas, bjaurėjimasis, nepalankumas, neapykanta, neišmanymas, išpuikimas, „aš“ idėja, ir t. t. (iš viso yra 52 proto veiklos, sudarančios šitą skandhą).

Sąmonė – penktasis asmens sandas (vidžniana) – (skr. विज्ञानस्कन्ध = vijñāna–skandha; pali  viññāṇa–kkhandha)

Nežiūrint visiško termino tapatumo, sąmonė čia suprantama kitaip nei įprasta vakarietiškose psichologinėse sistemose. Budizme ji suvokiama savitai ir daug siauriau.

Sąmonė yra atsakas, reakcija, kurios pagrindas – vienas iš šešių gebėjimų (akių, ausų, nosies, liežuvio, kūno ir proto) ir kurios objektas, siekis – vienas iš šešių atitinkamų išorinių reiškinių (regimieji pavidalai, garsai, kvapai, skoniai, lytimieji dalykai ir proto objektai, t. y. idėjos ir mintys). Pavyzdžiui, regėjimo sąmonės pagrindas yra akys, o jos siekis, apimamas dalykas, objektas yra regimieji pavidalai. Proto sąmonės pagrindas yra mąstomoji galia, o aprėpiamas dalykas – proto objektai, t. y. idėjos ir mintys, arba dharmos. Tokiu būdu sąmonė susieta su kitais žmogaus gebėjimais ir taip pat, kaip pojūčiai, suvokimai ir valia, yra šešeriopa.

Pasak skandhos, sąmonė neatpažįsta objekto. Ji yra tik tam tikras supratimas, kad objektas yra. Kada akis patiria sąlytį su spalva, sakykime, mėlyna, pasireiškia regimoji sąmonė, kuri yra tik paprastas spalvos buvimo supratimas. Ji neatpažįsta, kad tai yra mėlyna. Šiame darinyje nevyksta pažinimas. Mėlynumą atpažįsta trečiasis darinys – suvokimas. „Regimoji sąmonė“ kaip sąvoka yra tik filosofinė išraiška, nusakanti tą patį dalyką, kurį kasdienybėje vadiname „matymu“. Šis nereiškia atpažinimo. Taip pat yra ir su kitomis sąmonės rūšimis.

Pasidarė įdomu, kaip budizmas aiškina „ego“

Dirstelėjau ir radau štai ką:

Tikėjimo filosofijoje nėra amžinos, nekintančios dvasios, kuri būtų suvokiama kaip „aš“, „aš pats“, „siela“, „ego“ ir būtų priešpastatyta materijai, medžiagiškumui. Todėl sąmonė budizme nėra laikoma dvasiniu dalyku priešingu materijai.

Anot mokymo, tai, ką vadiname „būtybe“, „individu“ ar „aš“, yra tiktai įprastinis pavadinimas ar sutartinis apibūdinimas, etiketė, kurią žmonės suteikia penkių skandhų deriniui.

Visi šie skandhos yra laikini ir nuolatos kinta. Todėl ir visas derinys yra laikinas ir nuolat besikeičiantis. Tuo tarpu Buda teigė: visa, kas laikina, yra kančia (duhkha). Vadinasi, penki asmens sandai yra duhkha.

(Bus daugiau)