ŽVILGSNIS Į KAUTYNES PER MORALĖS
PRIZMĘ (I – VI)
„ALSUOK UŽ MANE, IR AŠ TAU PALIKSIU TAVO GRANDINES“
(Mano pamąstymai) 
V
SERGEJUS SOKOLOVAS, matematikas (Kaunas)
2019 – 10 – 13
Taigi, nūnai per partijas ir per daugiamandatę rinkimų sistemą yra užtikrinamas ne visuomenės (gamtos) valdymas, o jos užujimas. Tegul ir per tariamą atstovavimą elektoratams. Interesai (viršribiai), neturintys jokio sąlyčio su daugumos žmonių lūkesčiais, pamina pastaruosius.
Kad galėčiau aptarti dėsningus šiandieninius ypatumus, dirstelsiu į praeitį.
Per 1992 – jų metų rinkimus dauguma Lietuvos žmonių pasitikėjo Lietuvos demokratine darbo partija (LDDP), kurią masinės informacijos priemonės pastoviai pateikinėjo kaip „kairiąją“. Žmonės turėjo vilčių, jog bus pažabotos tuomet jau įsigalėjusios socialinės nelygybės apraiškos, kad bus panaikintas nedarbas ir pan.
Tačiau vadinamieji „kairieji“ pasirodė esą dar didesni gobšuoliai bei savanaudžiai. Tad balsuotojai vėl susidūrė su faktoriaus partija prieš elektoratą realizavimu. Veiksmas iššaukia atoveiksmį, tad po ketverių metų įsigalėjus atvirkštiniam veiksniui elektoratas prieš partiją LDDP tarsi atvėrė vartus dešiniosios politikos revanšui.
Vėliau gi kūrėsi trečiosios jėgos– „Darbo partija“, „Naujoji sąjunga“, į „socialdemokratus“ hibridizavosi didžiulę savo „liaudies elektorato“ dalį išdavusi LDDP. Jau 1996 metais, kai „amžiams atėjo konservatoriai“, rinkimuose dalyvavusių rinkėjų aktyvumas buvo smarkiai sumažėjęs, kadangi tada minimos partijos išduota liaudies elektorato dalis neturėjo už ką balsuoti. Tuo tarpu konservatoriai (rėksmingoji 1992- 1996 metų „opozicija“) savo rinkėjų ratą buvo išsaugojusi ir net pagausinusi.
Tuomet nusivylusi balsuotojų dalis vėl buvo aktyvuota naujai besikūrusiųjų politinių jėgų, t.y. sisteminių kadrų rotacijos.
Galiausiai nei viena tiek ankstesnių, tiek naujesnių sisteminių jėgų taip ir „nesugebėjo“ ( nenorėjo bei neketino) imtis ilgalaikės atsakomybės už šalį bei jos visuomenę. Ir už bendruomenės ateitį. Nes viršribiniams (interesams) terūpi dabartis bei kautynės su panašiaisiais į save. Vizualiai tai pateikiama kaip demokratija, kaip tautos valios išraiška, nors šios – tik širma, dangstanti skirtingų stambaus kapitalo grupuočių interesų kautynes dėl valdžios bei įtakos. Juk galingiesiems gėrybių vis tiek užteks. Tuo tarpu liaudis pasidžiaugs kautynių, kurių ji niekada nelaimi, reginiais, ir…ponų stalo trupiniais.
Manau, verta paminėti, jog turime ganėtinai nedidelį Seimo institucija pasitikinčiųjų, už jį balsuojančiųjų procentą. Atmetus dar neaptartą (žiūrėti žemiau) apvalkalą, šio branduolį sudaro sisteminių partijų nupirktieji elektorata i- partijų nariai, jų giminės, nomenklatūrinis rezervas, interesų sferų dalyviai, pastarųjų pavaldiniai su giminėmis bei šeimomis (tai juk ir jų „gerovė“)…
Akivaizdu, jog ir toliau traukiantis moralės vertybėms, partijos netenka net savo pačių ideologinio prado. Jose daugėja paprasčiausių savanaudžių bei karjeristų – vulgarių „viršribių. Tai sąlygoja priešingybę – partinių žaidimų turinys ima vizualiai tuštėti. Kapitalo įsigalėjimu grįsta visuomeninė formacija objektyviai nulemia prieštaravimą tarp nuvertėjančių partinių idėjų ( apvalkalų) ir interesų (bazinių viršribių).
Objektyviai tai veikia ir partijų elektoratus. Jų viduje netenka efektyvumo ideologiniai branduoliai. Paprasčiau tariant, „konservatoriai jau nebe „konservatoriški“, o socialdemokratai vis dažniau pasireiškia kaip jėga, „dešinesnė“ net už „tradicinius dešiniuosius“.
Tad sisteminių partijų elektoratai įgyja perspektyvų ilgainiui susilieti į vientisą beformę masę. Tokiomis aplinkybėmis sistemos technologai nepriklausomai nuo savo gebėjimų ir būdų bei priemonių sistemos visiškai ar dalinai grįžtamojoje spiralėje netenka galimybių prognozuoti bei planuoti interesų atstovavimo paskirstymą.
Tokiu būdu atsiranda objektyvių priežasčių trečiųjų sisteminių jėgų kūrimui , t.y. sisteminių kadrų rotacijai. Dalinai jos gali būti formuojamos iš vadinamųjų nesisteminių partijų. Kita vertus,- rotacija vykdoma ir pertvarkant dabartines sistemines partijas, kas dabartinės būties realijose akivaizdžiau matyti.
(Bus daugiau)
